20-metė radviliškietė Simona Stankutė kuria indėniškus papuošalus. Interjero dizaino studijos atima daug laiko, tačiau mergina kūrybai nors valandą atranda visada.
Svarbu originalumas ir vertybės
Simona įvairiomis kultūromis domėjosi dar būdama maža, tačiau papuošalus intensyviai kurti pradėjo tik prieš penkerius metus. Merginą žavi indėnų menas, dvasinės vertybės, tikėjimas.
„Indėnų raštuose atsispindi augaliniai motyvai, spalvos. Jų menas paremtas gamtos kulto garbinimu“, — pasakoja mergina.
Jai svarbu išsiskirti iš minios, o indėnų papuošalai padeda nesusilieti su pilka mase. Netradiciškai atrodyti išdrįsta ne visi, todėl mergina, kurdama papuošalus savo draugams, naudoja tik keletą indėniškų motyvų. Visi giria Simonos rankdarbius, bet vargu ar visi užsigeistų jais pasipuošti gatvėje. Jų kūrėja sako, kad tokie papuošalai — pernelyg neįprasti.
Kurti gali kiekvienas
Simonai didžiausią malonumą teikia ne pats papuošalas, bet jo kūrimo procesas.
„Kuriu tam, kad gaučiau emocinį pasitenkinimą. Rezultatas taip pat svarbus. Kurdama aš atsipalaiduoju, įsigilinu į save“.
Anot Simonos, kurti gali visi, tam reikia minimalių įgūdžių, tačiau svarbiausia — kruopštumas, laikas bei kūrybiškumas. Finansų šis pomėgis taip pat reikalauja minimalių. Daugelį detalių galima rasti namuose, o daiktai, turintys savo istoriją, papuošalą daro įdomesnį. Aplinkui daugybė detalių, kurias galima panaudoti.
„Vieną kartą kurdama auskarus iškarpiau seną tėvo odinę striukę“, — pasakojo Simona.
Idėjų ji semiasi iš interneto bei knygų, tačiau niekada nekopijuoja to, ką pamato.
„Kurdama rankdarbius tik remiuosi sužinota informacija. Stengiuosi būti originali“, — sako Simona.
Vitalija Petkutė
