Metams bėgant, paprastučiai ir trumpi žodžiai išaugo į patarimus bei padrąsinimus. Mergaitė kiekvieną dieną laukdavo žinučių ir kartais patikrindavo savo priešpiečių dėžutę dar prieš tėčiui padedant ten servetėlę. Tai tapo tvirta tėvo ir dukros tradicija. Ir Emma, kuriai šiandien jau 14 metų, vis dar teberanda savo priešpiečių dėžutėje įkvepiančias ir palaikančias žinutes.
Deja, Emmos tėčiui per pastaruosius dvejus metus jau triskart buvo diagnozuotas vėžys, jis bijo, kad nebesulauks tos dienos, kai jo duktė baigs mokyklą. Tad vyriškis nusprendė parašyti 800 trumpų žinučių, kad kiekvieną dieną mergina perskaitytų po vieną, kol baigs mokyklą. „Gali taip nutikti, kad dienos pabaigoje tai bus vienintelis dalykas, kurį tebeturės Emma, kai manęs jau nebebus,“ – sako Garthas.
Pirmą kartą 44-erių vyriškiui auglys buvo sėkmingai pašalintas, tačiau vėžys vėl atsinaujino. Gydytojai perspėjo, kad vyras pralaimės kovą su liga. Net jei taip nutiks, vyras tiki, kad Eleonoros Ruzvelt, Gandžio, Audrey Hepburn ir kitų žodžiai parodys kelią Emmai.
Emma išsaugojo kai kurias tėčio rašytas žinutes. O dabar ir pati stengiasi jam atrašyti. „Strėlę galima iššauti tik patraukiant ją atgal. Tad jei gyvenimas tave tempia atgalios, būk tikras, kad tai pavirs į kažką tikrai nepaprasta,“ – sakoma vienoje iš paskutinių dukters žinučių.
Šią nepaprastą bendravimo istoriją gali sekti kiekvienas – Garthas dukrai rašomomis žinutėmis dalijasi socialiniame tinkle „Facebook“ (Napkin Notes) ir interneto svetainėje.
