Grupės etape kanadietės rimtesnio iššūkio sulaukė tik iš JAV rinktinės, o amerikietėms kiek garbingiau bandė priešintis suomės. Tiesa, nors tą mačą JAV rinktinė laimėjo 5:2, rezultatas sužaidus 27 min. jau buvo 4:0 ir grėsmė amerikiečių persvarai nekilo. Grupės etapą Kanados rinktinė baigė su +28 įmuštų ir praleistų įvarčių santykiu (33:5), o JAV – su +14 (20:6).
Atkrintamosiose varžybose komandos jau skirtingu stiliumi skynė pergalės.
Kanadietės toliau šlavė varžoves iš kelio: 11:0 sutriuškino Švediją ir 10:3 – Šveicariją.
JAV rinktinė ketvirtfinalyje buvo atsilikusi prieš Čekiją, o sužaidus 46 min. vis dar nebuvo išsiveržusi į priekį (1:1). Likus 5 min. amerikietės dar turėjo trapią persvarą (2:1), kai įgijo kiekybinį pranašumą ir jį realizavo. Čekės rungtynių pabaigoje pakeitė vartininkę aikštės žaidėja, bet praleido įvartį į tuščius vartus (4:1).
Pusfinalyje amerikietės taip pat 4:1 nugalėjo suomes. Likus 4 min. JAV rinktinė pirmavo 3:0. Suomės anksti pakeitė vartininkę ir įmušė įvartį likus 26 sek. (3:1). Vėliau vartininkė dar kartą paliko į aikštę ir JAV spėjo įmušti įvartį į tuščius vartus.
Prieš keletą dienų „Toronto Star“ žurnalistė Rosie DiManno parašė kontroversišką straipsnį apie tai, kad moterų ledo rituliui – ne vieta olimpiadoje, mat į auksą realiai pretenduoja tik 2 rinktinės. Tokį jos pareiškimą greitai pasmerkė ledo ritulio bendruomenė, pažymėjusi, kad ji pamiršta, kokios svarbios yra olimpinės žaidynės moterų ledo ritulio populiarinimui.
Po kelių dienų net ir R. DiManno kolegos „Toronto Star“ portale patalpino visiškai priešingą straipsnį ir pažymėjo, kad moterų ledo ritulys privalo turėti savo vietą olimpiadoje.
Iki šiol Kanados rinktinė 4 kartus laimėjo olimpines žaidynes, o JAV rinktinė – 2. Be šių rinktinių vieną kartą finale žaidė švedės. 2006 m. Turine jos kovą dėl aukso rezultatu 1:4 pralaimėjo kanadietėms. Nuo 2010 m. amerikietės ir kanadietės pralaimėjimus patiria nebent tarpusavio mačuose.
