Du mokslininkai teigia, kad raudonosios planetos kolonizacija būtų spartesnė ir pigesnė, jei ten keliaujantys astronautai nesitikėtų grįžti atgal.
„Svarbiausia, kad Marso tyrimai tęstųsi“, – teigia Vašingtono universiteto profesorius Dirkas Schulze-Makuchas.
Jis su kolega siūlo į misijas siųsti iš dviejų į šeštą dešimtį įkopusių astronautų sudarytas komandas. Jos į Marsą skris
tų atskirais erdvėlaiviais, kurie vėliau būtų naudojami kaip būstas. Vėliau atkeliautų daugiau kolonistų, taip pat atvykėliai būtų reguliariai aprūpinami reikiamomis atsargomis.
Dviejų mokslininkų publikacija pasirodė praėjus mėnesiui po to, kai NASA prasitarė tirianti galimybę žmonėms kolonizuoti kitas planetas, rašo britų „Daily Mail“.
Naujakuriams iš Žemės būtų siunčiami reikalingi dalykai, tačiau jiems būtų leista suprasti, kad kelionė atgal yra per brangi.
D. Schulze-Makuchas ir fizikas Paulas Daviesas iš Arizonos universiteto tvirtina, kad žmonės turi pradėti kolonizuoti kitas planetas ir taip apsidrausti nuo galimų katastrofų Žemėje. Jie įsitikinę, kad kelionės į vieną pusę galėtų prasidėti po dviejų dešimtmečių.
„Reiktų siųsti šiek tiek vyresnius žmones, sulaukusius maždaug 60 metų“, – sako D. Schulze-Makuchas.
Anot jo, vyresnius astronautus reiktų siųsti todėl, kad tokia misija dėl medicininės pagalbos stokos ir radiacijos poveikio neabejotinai sutrumpintų žmogaus gyvenimo trukmę.
Kelionė iki Marso truktų 6 mėnesius. Planetos paviršiuje veikia gravitacija, ji turi ploną atmosferą, ten yra užšalusio vandens, anglies dvideginio ir svarbiausių mineralų.
Šis JAV mokslininkų straipsnis skelbiamas naujausiame leidinio „Journal of Cosmology“ numeryje, kuriame skelbiama daugiau kaip 50 straipsnių apie Marso tyrimus.
Tokiai misijai reikalinga technologija jau egzistuoja arba bus sukurta artimiausiu metu. Tačiau jei nereikėtų gabentis papildomo kuro ir kitų atsargų, kurių reiktų kelionei atgal į Žemę, misijos sąnaudos sumažėtų 80 proc.
D. Schulze-Makuchas ir P. Daviesas teigia nesiūlantis „savižudiškos misijos“. „Astronautai į Marsą vyktų turėdami tikslą ten likti visą gyvenimą, jie taptų žmonių kolonijos Marse pionieriais“, – rašo mokslininkai.
Jie pripažįsta, kad tokį pasiūlymą didelį dėmesį saugumui skirianti NASA vargu ar priimtų, tačiau tuo galėtų susidomėti privatus sektorius.
„Mums reikia ekscentriško milijardieriaus. Yra žmonių, kurie turi pinigų, galinčių tai paversti realybe“, – kalbėjo D. Schulze-Makuchas.
Psichologinis astronautų rengimas ir nuolatinio ryšio su Žeme palaikymas padėtų sumažinti psichologinę įtampą, teigia mokslininkai.
„Iš tiesų jie jaustų didesnį ryšį su namais nei pirmieji Pietų ašigalio tyrinėtojai“, – savo straipsnyje rašo JAV tyrėjai.
Jie įsitikinę, jog Marse yra pakankamai išteklių, kad kolonistai galėtų patys savimi pasirūpinti. Anot jų, koloniją reiktų įrengti šalia ledo urvo, kuris ne tik apsaugotų nuo radiacijos, bet aprūpintų vandeniu bei deguonimi.
Nepaisant pesimistinio NASA požiūrio, D. Schulze-Makuchas įsitikinęs, kad daugelis žmonių sutiktų pasiaukoti.
