• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį kariuomenei pranešus, kad į Lietuvą buvo įskridęs neidentifikuotas objektas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas vėliau atskleidė, kad tai galimai buvo dronas. Kodėl neaiškūs objektai ore vis dar neatpažįstami?

Sekmadienį kariuomenei pranešus, kad į Lietuvą buvo įskridęs neidentifikuotas objektas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas vėliau atskleidė, kad tai galimai buvo dronas. Kodėl neaiškūs objektai ore vis dar neatpažįstami?

REKLAMA

Kariuomenė pranešė, kad rugpjūčio 13 d., paryčiais, Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.

„04.25 val. stebėta žyma paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną“, – pranešime nurodė Lietuvos kariuomenė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, gavus informaciją apie radarais fiksuojamą objektą, situacija buvo nedelsiant vertinama, o atsakingos institucijos informuotos apie galimą poreikį perspėti gyventojus. 

REKLAMA

„Turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipą, tačiau stebėta jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams. Žymai palikus Lietuvos oro erdvę, pagrindo skelbti oro atakos įspėjimo signalą nebuvo“, – teigė kariuomenė.

Vidurdienį NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal radarus objektas neatpažintas

Visuomenei dažnai aiškinama, kad dronus ar kitus objektus ore turėtų pastebėti kariuomenės radarai. Tačiau realybė tokia, kad objektų jie kartais gali ir neatpažinti ar net neatskirti nuo paukščių.

V. Vitkausko teigimu, objekto skrydį girdėjo ir gyventojai, vis dėlto, NKVC vadovas aiškino, jog per radarus nustatyti tikslų objektą yra sudėtinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai tiesiog taškas, kuris juda tam tikru greičiu, tam tikrame aukštyje, tam tikra teritorija – tų komponentų, pagal kuriuos galima spręsti, tikrai nėra labai daug“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

„Radarai turi labai ribotą galimybę išsiaiškinti tiksliai“, – pridūrė jis.

Pasak V. Vitkausko, objektas judėjo gana aiškia kryptimi link Rusijos Kaliningrado srities, o Lietuvos oro erdvėje nuskrido apie 60–70 kilometrų.

REKLAMA

Paaiškino, kaip (ne)atskiria dronus nuo paukščių

Kaip pernai aiškino Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos oro erdvės stebėjimas susideda iš radarų sensorių rodmenų, Lietuvos ir šalių sąjungininkių žvalgybinės informacijos.

Tiesa, radarai gali užfiksuoti ir orlaivius, ir meteorologinius reiškinius, ir paukščius. KAM paaiškino, ką mato sensoriai, pavyzdžiui, kaip aktyvūs radarai atskiria paukščius nuo orlaivio.

REKLAMA

„Radarų rodomi objektai yra radaro siunčiamo signalo atspindžiai. Civiliniai ir kariniai orlaiviai paprastai skrenda pagal skrydžio planą, turi įjungtus atsakiklius, todėl radaras juos mato ne tik kaip tašką, bet ir gauna papildomą informaciją (aukštį, greitį ir kt.).

Paukščiai įprastai radaruose beveik nematomi, nes jų paviršius labai mažas, jie neskleidžia atsakiklių signalo, o vieno paukščio atspindys yra per silpnas. Tik didesnių paukščių būriai kartais sukuria trumpalaikius atspindžius, bet jie būna chaotiški ir neturi orlaivio judėjimui būdingos trajektorijos ar greičio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Meteorologiniai balionai ar kiti didesni objektai (pvz., dronai) duoda stipresnį atspindį.

Dronai neturi atsakiklių kaip įprasti orlaiviai, todėl radare jie dažniausiai matomi tik kaip mažas judantis taškas, be papildomos informacijos. Tačiau jų judėjimas ir greitis būna stabilesnis nei paukščių būrių, todėl galima spręsti apie tikimybę, kad tai – techninis objektas, o ne paukštis“, – rašė KAM.

REKLAMA

Vadinasi, signalas automatiškai nerodo, ar skrenda paukštis, ar dronas. Radaras parodo tik atspindžio buvimą ir judėjimą. Kas yra skraidantis objektas, pasak KAM, sprendžiama pagal signalo atspindžio stiprumą, trajektoriją ir papildomą informaciją.

Taigi, jeigu radaras parodys klaidingą signalą arba informaciją renkantys specialistai ją ne taip interpretuos, dronas gali būti supainiotas su paukščiu, dėl ko galima laiku neapsisaugoti. Ir atvirkščiai – paukštį palaikius dronu, gali būti išsiųsti melagingi perspėjimai gyventojams.

„Neaptikus jokio objekto lėktuvų radarais ir vizualiai, objekto egzistavimas nepatvirtinamas. Svarstymai apie neva įskridusius dronus remiasi faktais apie NATO naikintuvų pakilimą, kurio metu Lietuvos oro erdvėje neaptikti jokie objektai“, – rašė KAM.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
rugpjūčio 13?????????????????????
chaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
Netrukus patikslinta, kad oro atakos pranešimas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Eelektrėnų rajone.
arba radaro operatorius niekam tikęs arba radaras per ne lyg senos gamybos,1976 metais teko tarnauti operatoriumi RLC.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų