Panašu, kad spalio pabaigoje vyksiančio posėdžio rinkos lauks ramiai, nes labai mažai kas tikisi pokyčio būtent spalį. Daug didesnė tikimybė, kad bazinę palūkanų normą FED pirmą kartą per pastaruosius 7 metus padidins gruodį. Tačiau po vakarykščio komentaro ir šis variantas atrodo gerokai mažiau tikėtinas, nei atrodė dar ketvirtadienį (pokyčio tikimybė gruodį šiuo metu vertinama 44 proc.).
FED nerimo priežastys
Kaip pagrindinę susirūpinimo priežastį vakar FED įvardijo augančias grėsmes pasaulio ekonomikos augimui bei tolesnį spaudimą JAV infliacijai. Tai yra bene pagrindinis stabdis šiuo metu, neleidžiantis FED pradėti didinti JAV dolerio palūkanas. J. Yellen išreiškė stebėtinai didelį susirūpinimą Kinijos raida ir ekonominių perspektyvų prastėjimu bei pabrėžė, kad užkratui toliau sklindant į kitas besivystančias ekonomikas, kurios nemaža dalimi atvejų yra ir žaliavų eksportuotojos, įtaka JAV ekonomikai gali būti reikšminga.
Dėmesio buvo skirta ir akcijų rinkos nuosmukiui, kurį iš dalies iššaukė Kinijos bei kitų besivystančių šalių akcijų rinkos griūtis. Tiesa, reikia suprasti, kad FED nei gali paveikti, nei turėtų tokiais argumentais remtis, spręsdamas, kelti palūkanas ar ne. Tačiau FED vadovė pateikė palyginti suprantamą paaiškinimą šiuo klausimu: FED išties nelabai rūpi, akcijų rinkos krenta ar kyla, tačiau FED negali nekreipti dėmesio į krentančias akcijų rinkas dėl vienos esminės priežastis, kuri yra akcijų rinkų kritimo siunčiamas signalas, kad pasaulinėje ekonomikoje kažkas yra negerai. Kita vertus, vidinius JAV ekonomikos procesus FED įvertino labai teigiamai, pavyzdžiui, darbo rinkos atsigavimą pavadino „įspūdingu“.
Faktoriai, lemsiantys palūkanų kėlimą
Taigi, kas turi nutikti per artimiausius du mėnesius, kad gruodį FED pakeltų palūkanas? Pirmiausia, JAV darbo rinkos situacija privalo išlikti stabili ir pozityvi. Antra, Kinijos ekonomikos griūties pavojus turi išblėsti (kokiu būdu – išties klausimas yra sudėtingas, bet panašu, kad tai yra vienas svarbiausių išorinių veiksnių, stabdančių FED nuo palankaus požiūrio į globalią ekonomiką). Ir trečia, JAV infliacija turi stabilizuotis ir imti rodyti augimo ženklus. Šiuo metu neatrodo, kad Kinijos griūties scenarijus yra labai realus. Taigi, kitiems JAV ekonominiams parametrams rodant pakankamai pozityvias tendencijas, pagrindinis klaustukas pakimba ties infliacija. J. Yellen išskirtinai pabrėžė, kad žemos naftos kainos ir stiprus doleris toliau išlaiko spaudimą infliacijai. Taigi dabartinė FED prognozė, kad infliacija turėtų pasiekti 2 proc. tikslą 2018 metais, bus esminis slenkstis, ties kuriuo ir bus trypčiojama iki pajudant palūkanų didinimo linkme.
Rinkų reakcija
Po ketvirtadienio FED sprendimo daugiau nei 1 proc. krito dolerio kursas euro atžvilgiu, kilo JAV obligacijų kainos (krito palūkanos), tačiau akcijų indeksai reikšmingiau nesureagavo – pagal tai, kaip smarkiai šio įvykio buvo laukta, akcijų rinkų reakcija atrodo niekinė. Atrodytų, kodėl tiek triukšmo dėl galimo 0,25 proc. dydžio palūkanų didėjimo. Viena pagrindinių priežasčių yra signalas. Rinkos visuomet gaudo įvairius signalus, ir JAV dolerių palūkanų padidinimas būtų tas signalas, kad galų gale po 2008 metų krizės įžengiame į naują etapą – nemokamų pinigų eros pabaigą ir finansų sistemos stabilizacijos laikotarpį. Tai reikštų svarbias žinias finansų rinkoms ir bankų sektoriui. Tačiau kol kas taip nenutiko ir laukti teks mažiausiai iki gruodžio.
Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
