Tūkstančiai filipiniečių atiduoda pagarbą kukliai namų šeimininkei, kuriai pakako drąsos ir ryžto atkurti šalyje demokratiją. Buvusią Filipinų prezidentę Corazon Aquino jie vadina motina ir nacionaline brangenybe.
Žmonės tylėdami vora eina pro šeštadienį mirusios Corazon Aquino, kuri padėjo šaliai atsikratyti diktatoriaus Ferdinando Marcoso, karstą. Buvusi prezidentė mirė 76 metų nuo gaubtinės žarnos vėžio.
Pasaulio veikėjai, tarp jų - JAV prezidentas Barackas Obama, pagerbė C.Aquino kaip "įkvepiantį pavyzdį", o Filipinų prezidentė Gloria Arroyo pavadino velionę "nacionaline brangenybe" ir paskelbė 10 dienų gedulą.
C.Aquino bus palaidota trečiadienį, šalia savo vyro Benigno Aquino, kuris buvo nušautas, kai 1983 metais grįžo į Filipinus iš Bostono, kad pasimatytų su F.Marcosu. Tai bus tik šeimai skirta ceremonija. Velionė nenorėjo valstybinių laidotuvių. Tą dieną visoje šalyje nedirbs mokyklos.
Buvusi prezidentė pašarvota vienoje katalikiškoje Manilos mokykloje. Daugelis ją pagerbti atėjusių žmonių buvo su geltonais drabužiais ar geltonais kaspinais - "Liaudies galios" judėjimo, kuris iškėlė ją į valdžią, simboliais. Jos palaikai buvo atvežti šeštadienį, per iškilmingą ceremoniją, nacionalinėmis spalvomis dekoruotame karste, kurį lydėjo kariškių garbės sargyba.
Verkiantys šeimos nariai ir artimi draugai barstė karstą geltonais konfeti. Gedėtojų eilės nusidriekė per visą gatvę. Iš viso pasaulio plūsta pagarbos ženklai moteriai, kuri buvo Filipinų prezidentė nuo 1986 iki 1992 metų ir per tą laiką atkūrė demokratines institucijas bei išgyveno kelis nepavykusius karinius perversmus. Popiežius Benediktas XVI prisiminė C.Aquino kaip "didelio ir tvirto tikėjimo moterį".
C.Aquino išgarsėjo, kai buvo nušautas jos vyras, laikytas pagrindine opozicijos F.Marcoso režimui figūra. Ji nenoriai sutiko tapti opozicijos lydere, bet 1986 metais per rinkimus metė iššūkį F.Marcosui, kuris per 20 valdymo metų įkalino tūkstančius žmonių.
Vilkėdama savo tradicinius geltonos spalvos drabužius C.Aquino išvedė milijonus žmonių į gatves neleisti F.Marcoso tankams sutriuškinti prieš diktatorių sukilusių kariškių. F.Marcosas ir jo šeima pabėgo į Havajus, ten po trejų metų diktatorius mirė.
Tyliai kalbėdavusi buvusi namų šeimininkė perrašė Konstituciją, paleido visus politinius disidentus ir pradėjo taikos derybas su komunistų ir musulmonų sukilėliais. Iki praėjusių metų kovo, kai pasitraukė iš visuomeninio gyvenimo, C.Aquino aktyviai dalyvaudavo gatvių protestuose prieš korupciją vyriausybėje. Ji taip pat ne kartą reikalavo, kad jos buvusi protežė G.Arroyo, kurios 9 metus trunkantį prezidentavimą temdė skandalai, atsistatydintų.
