REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Buvusių ir esamų Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) vadovų kompetencija administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant LNF koncertinę veiklą kelia rimtų abejonių.

REKLAMA
REKLAMA

Tokią nuomonę pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi veiklos auditą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir įvertinusi jos muzikos kolektyvų koncertinių kelionių užsienio šalyse bei meno festivalių organizavimą.

REKLAMA

Informacija apie audito nustatytus faktus perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

Pagal nuostatus LNF yra koncertinė įstaiga, jungianti šiuos muzikos kolektyvus: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos kamerinį orkestrą, Kauno chorą ir kamerinės muzikos ansamblį "Musica humana", M. K. Čiurlionio bei Vilniaus kvartetus.

Per pastaruosius ketverius metus valstybės biudžeto asignavimai LNF kasmet siekdavo nuo 10 iki 11 mln. Lt. Tai sudarydavo maždaug tris ketvirtadalius LNF pajamų.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigiama Valstybės kontrolės pranešime, auditoriai nustatė, kad LNF Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi.

LNF pateikė duomenis, kad jos meno kolektyvai 1998 m. 9 kartus koncertavo užsienyje, 2000 m. - 12 kartų, o 1999, 2001 ir 2002 metais užsienyje visiškai nekoncertavo. LNF duomenimis, 1998 m. iš šios veiklos buvo gauta 10,3 tūkst. Lt, 2000 m. - 99 tūkst. Lt pajamų.

Audito metu nustatyta, kad LNF kolektyvai 1998 m. 17 kartų buvo užsienio koncertinėse kelionėse, 1999 m. - 18, 2000 m. - 26, 2001 m. - 17, 2002 m. - 14.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Valstybės kontrolei pateikė duomenis, kad LNF administracija arba jos vardu meno kolektyvų vadovai 29 kartus prašė išduoti pažymas, kurių pagrindu užsienio valstybės juos - pajamų gavėjus atleidžia nuo mokesčių.

Auditoriai nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus vien tik Vokietijoje buvo prašyta atleisti nuo mokesčių LNF meno kolektyvų pajamas, kurios sudarė 935 tūkst. Vokietijos markių ir 358 tūkst. eurų.

Kadangi LNF pateikiami oficialūs duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, patirtas išlaidas bei gautas pajamas neatspindi realios situacijos, o pajamos galėjo būti neapmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, informacija apie šiuos faktus audito metu perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

REKLAMA

Audito metu taip pat nustatyta, kad "Vilniaus festivalių" 1999-2001 metais išlaidos vidutiniškai apie 40 kartų buvo didesnės už LNF Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas. Į "Vilniaus festivalį" pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius. Per 1998-2001 metus į "Vilniaus festivalį" pakviestiems atlikėjams iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta daugiau nei 4 mln. Lt honorarų. Honorarų dydį ir mokėjimo sąlygas nustatydavo LNF administracija, tai nebuvo aptariama LNF meno taryboje.

REKLAMA

Pasirinktinai patikrinus LNF sudarytas sutartis su "Vilniaus festivalio" atlikėjais ir rengėjais, sutarčių vykdymą ir apmokėjimą, nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, 2000 m. buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, veikdamas juridinio statuso neturinčio "Vilniaus festivalio" vardu, su Šveicarijoje reziduojančia agentūra "Interarts Riviera S.A." pasirašė sutartį dėl orkestro "Filharmonica della Scala" koncerto Vilniuje. Kitą sutartį tuo pačiu numeriu dėl minėto koncerto, tačiau jau LNF vardu pasirašė tuomet ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas (dabar LNF generalinis direktorius) Egidijus Mikšys. Pagal šias sutartis iš LNF kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta daugiau nei 120 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 70 tūkst. JAV dolerių pervesta į sąskaitą užsienio banke.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Grynųjų pinigų išmokėjimo aplinkybės ir buhalteriniai dokumentai auditoriams sukėlė įtarimų. Todėl informacija apie šiuos bei kitus faktus audito metu taip pat buvo perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

2001 m. LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (LNOBT) dėl G. Verdi operos "Kaukių balius" pastatymo Trakų pilies kieme. Tačiau LNOBT choras ir orkestras operos premjeroje dalyvavo kaip nepriklausomi atlikėjai ir jiems už tai buvo priskaičiuotas autorinis atlyginimas.

REKLAMA

LNOBT vyriausiajam chormeisteriui Česlovui Radžiūnui pagal jam išduotą įgaliojimą LNF išmokėjo beveik 28 tūkst. Lt. Audito metu Č. Radžiūnas savo paaiškinime teigė, kad jis gautus pinigus išdalijo LNOBT kolektyvams, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų.

Buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pagal autorines sutartis LNF administracijos darbuotojams Egidijui Mikšiui ir Rūtai Prusevičienei skyrė atitinkamai 5 tūkst. 500 ir 6 tūkst. 500 Lt autorinius honorarus už darbus, kuriuos šie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. Tapę LNF vadovais už analogiškus darbus pastarieji autorinius honorarus skyrė G. Kėvišui: 2001 m. - daugiau kaip 3 tūkst., 2002 m. - per 6 tūkst. Lt.

ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų