Nors per pastaruosius 30 metų ES pavyko sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugelyje sričių, transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekis ir toliau didėja. 2021 m. jame išmesta 23 % viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o lengviesiems automobiliams teko daugiau nei pusė šio skaičiaus.
Gamintojai gali sumažinti išmetamą CO2 kiekį, gamindami automobilius, kurie naudoja mažiau kuro (t. y. dyzelino arba benzino), gamindami visai netaršias transporto priemones (pavyzdžiui, elektrines transporto priemones) arba derindami abi technologijas (pavyzdžiui, gamindami laidu įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones).
Europos sąjungos tikslai pasiekiami tik pamažu atsisakant vidaus degimo variklio
Nuo 2010 m. Automobilių CO₂ reglamente nustatytas naujai užregistruotų automobilių vidutinio išmetamo CO₂ kiekio tikslas viso ES parko mastu. Be to, kiekvienas gamintojas, kuris atitikties liudijime privalo deklaruoti transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekį, privalo sumokėti mokestį už viršytą taršos normą, jei ji neatitinka savitųjų išmetamųjų teršalų normų.
Vėliau buvo keliami didesni reikalavimai – iki 2035 m. siekiama įgyvendinti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą.
„ES žalioji revoliucija gali įvykti tik tuo atveju, jei bus daug mažiau taršių transporto priemonių, tačiau iššūkis yra didžiulis“, – teigė auditui vadovavęs Audito Rūmų narys Pietro Russo.
P. Russo teigimu, išmetamas CO2 kiekis ženkliai sumažės tik plečiant elektrinių automobilių parką.
„Automobilių išmetamo CO2 kiekis tikrai ir apčiuopiamai nesumažės tol, kol vyraus vidaus degimo variklis, tačiau tuo pat metu ES automobilių parko elektrifikavimas yra atsakingas uždavinys“, – sakė Pietro Russo.
Automobilių gamintojai sukčiavo, norėdami nustatyti mažesnį išmetamųjų dujų kiekį
Kaip nurodoma Europos audito rūmų paskelbtoje ataskaitoje, gamintojai pasinaudojo bandymų reikalavimų spragomis, kad laboratorijoje būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis. Atotrūkis nuo tikrojo išmetamųjų teršalų kiekio, t. y. faktiškai važiuojant keliais, buvo didžiulis.
Todėl pasibaigus „dyzelgeito“ skandalui, 2017 m. rugsėjo mėn. buvo pradėtas naujas laboratorinių bandymų ciklas, kuris geriau atspindėjo tikrąsias vairavimo sąlygas, tapo privalomas. Taip atotrūkis tarp laboratorijoje išmatuoto išmetamųjų teršalų ir tikrojo išmetamųjų teršalų kiekio buvo iš esmės sumažintas (bet nepanaikintas).
Auditoriai pažymėjo, jog per pastarąjį dešimtmetį dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekis išliko nepakitęs, o benzininių automobilių – šiek tiek sumažėjo (-4,6 %). Technologinę pažangą variklio efektyvumo atžvilgiu nusveria padidėjusi transporto priemonės masė (vidutiniškai +10 %) ir galingesni varikliai (vidutiniškai +25 %).
Išskiriama, jog ir hibridinių automobilių išmetamo CO₂ kiekis paprastai yra daug didesnis nei užfiksuotas laboratorijoje. Siekiant geriau atspindėti faktinę padėtį, bus pakoreguotas proporcingas elektros ir vidaus degimo variklių naudojimas, tačiau tik nuo 2025 m. Iki to laiko laidu įkraunamos hibridinės elektrinės transporto priemonės ir toliau bus laikomos mažos taršos transporto priemonėmis, automobilių gamintojų naudai.
Be to, iki to laiko automobilių gamintojai toliau taikys kai kurias CO₂ reglamente įtvirtintas nuostatas, kurios jiems leido vien tik 2020 m. sutaupyti beveik 13 milijardų eurų mokesčių už viršytą taršos normą.
Išmetamųjų dujų kiekis sumažėjo dėl elektrinių automobilių populiarėjimo
ES auditorių nuomone, pastaraisiais metais vidutiniškai keliuose išmetamo CO₂ kiekis sumažėjo tik dėka elektra varomų transporto priemonių. Jei 2018 m. tik vienas iš šimto registruojamų automobilių, 2022 m. beveik kas septintas naujas registruojamas automobilis buvo elektrinis. (2018 m. buvo registruojamas vienas iš šimto, o 2022 m. – jau beveik kas septintas toks naujas automobilis).
Tačiau dar laukia sunkus kelias, nes ES susiduria su dideliais sunkumais spartindama elektra varomų transporto priemonių naudojimą.
Kaip pabrėžiama naujausioje Audito Rūmų ataskaitoje, pirmoji kliūtis, kurią reikia įveikti, yra galimybė gauti žaliavų, kad būtų galima pagaminti pakankamai akumuliatorių.
Anksčiau ES auditoriai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl netinkamos įkrovimo infrastruktūros: 70 % visų automobilių akumuliatorių įkroviklių ES yra sutelkta tik trijose šalyse (Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje).
Svarbus ir įperkamumo klausimas: atsižvelgiant į didesnes pradines elektromobilių išlaidas, vartotojai gali pageidauti senas taršias transporto priemones pasilikti ilgiau.
