Tyrimo ataskaita dėl Rusijos ir Gruzijos karo priežasčių naujų įžvalgų nepateikė, taip mano Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Tyrimo išvados, pasak jos, iš esmės atkartoja jau anksčiau aukščiausiu politiniu lygiu išreikštą ES poziciją, t.y. kad Gruzija pirmoji pradėjo Pietų Osetijos ataką, tačiau Rusijos karinis įsikišimas buvo nepriimtinas ir neadekvatus. Rusija išnaudojo Gruzijos vadovybės klaidą, siekdama pakeisti geopolitinę situaciją regione ir pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos "nepriklausomybę", teigia L. Andrikienė.
Europarlamentarė pastebėjo, kad, žinant dabartinę politinę situaciją ES viduje ir atšilusius politinius santykius su Rusija, ES greičiausiai šio pranešimo nesureikšmins ir stengsis susilaikyti nuo rimtesnių vertinimų. "ES ieško taikaus ir ilgalaikio konflikto sprendimo būdo", - pažymėjo L. Andrikienė.
Pasak europarlamentarės, akivaizdu, kad "Rusija tik ir laukė momento, kad pakeistų geopolitinę situaciją Kaukaze. Rusijos karinė intervencija buvo ir yra nepriimtina, ir ES turėtų išlaikyti smerkiančią poziciją dėl Rusijos veiksmų karo metu bei Pietų Osetijos ir Abchazijos "nepriklausomybės" pripažinimo".
L. Andrikienės vertinimu, pranešimas reiškia ir tai, kad ES nepatikėjo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio tvirtinimais, jog karą pradėjo Rusija. Politine prasme tai yra smūgis Gruzijos prezidentui. Bet kurioje demokratinėje valstybėje lyderis, kuris įsivėlė į karą, pasibaigusį dalies valstybės teritorijos praradimu, turėtų pasitraukti. "Gruzija - demokratinė šalis, gruzinai patys nuspręs, ar dabartinis prezidentas gali likti poste, ar turi pasitraukti", - sakė europarlamentarė.
"Tačiau Europos Sąjungoje parama Gruzijai, Gruzijos žmonėms yra ir bus. Praėjusių metų spalio pabaigoje po Gruzijos donorų konferencijos buvo paskelbta, kad surinkta 4,45 mlrd. JAV dolerių Gruzijai paremti ir atstatyti po karo, tarp jų ir 1,1 mlrd. JAV dolerių - ES indėlis. Esu įsitikinusi, kad ES, taip pat ir Lietuva, turi padėti Gruzijai atsigauti po karo", - sakė Lietuvos europarlamentarė.
