Prekių eksportas galiojusiomis kainomis lapkritį sudarė 1,7 mlrd. eurų, o importas – 2,1 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 352 mln. eurų ir buvo 220 mln. eurų didesnis negu 2021 metų lapkritį.
„Importas iš Europos Sąjungos (ES) šalių padidėjo 21 proc., o importas iš ES nepriklausančių šalių sumažėjo 14 procentų. Nuosmukį didele dalimi lėmė sumažėjęs prekių ir žaliavų importas iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pareiškė departamento vyriausioji analitikė Evelin Puura.
Anot jos, ES dalis Estijos importo struktūroje padidėjo iki 80 procentų.
„Kalbant apie eksportą, padėtis yra kitokia: lapkritį bendras eksportas išliko toks pat, kaip ir metais anksčiau. Įtakos tam turėjo estiškos kilmės prekių eksporto sumažėjimas, kurį kompensavo reeksporto padidėjimas.“
Estiškos kilmės prekėms tenkanti viso eksporto dalis lapkritį sudarė 65 procentus.
Reeksportas iš Estijos per metus padidėjo 20 proc., tačiau Estijoje pagamintų prekių eksportas smuko 8 procentais.
Svarbiausios Estijos eksporto rinkos lapkritį buvo Suomija (17 proc. viso eksporto), Latvija (13 proc.) ir Švedija (10 proc.).
Daugiausia importuota buvo iš Suomijos (17 proc. viso Estijos importo), Lietuvos (11 proc.) ir Latvijos (11 proc.).
