Estijos bankas prisipažino, kad 1995 m. sausio 16 d. pateikė Rusijos VEB bankui 32,3 mln. JAV dolerių padidintus reikalavimus. Apie tai informuojama Estijos centrinio banko pranešime.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo prasidėjo ginčai dėl įsiskolinimų buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms. Ginčio metu VEB užšaldė Estijos bankų 850 mln. Estijos kronų vertės aktyvus. Rusijos bankas pažadėjo "atitirpdyti" tik tą pinigų dalį, kuri priklausė bendrovėms, esančioms Rusijos Federacijoje.
1995 metais Estijos bankas perdavė VEB dokumentą, kuriame buvo nurodyti Rusijos bendrovės pinigų likučiai Šiaurės Estijos banko Taline sąskaitose. Bankas buvo įtrauktas į finansų organizacijų, kurių lėšos įšaldytos VEB, sąrašą.
Dokumente buvo nurodyta, kad Sankt Peterburgo bendrovės "TSL-International" likučiai sudaro 32,3 mln. JAV dolerių (tuo metu maždaug 420 mln. eurų). Kitų įmonių likučiai sudarė 3,1 mln. JAV dolerių. VEB išdavė valstybinių obligacijų už nurodytas sumas. Įmonė TSL po kurio laiko dingo.
Sausio 16 d. Estijos bankas pripažino, kad Rusijos įmonių likučiai buvo padidinti 32,2 mln. JAV dolerių. Kaip nurodo atlikto audito rezultatai, yra netiesioginių įrodymų, kad klaidinga informacija buvo pateikta tyčia. Dabartinis Estijos centrinio banko vadovas Ardas Hansonas (Ardo Hansson) bendrovės vardu atsiprašė už sukčiavimą.
Audito metu nepavyko nustatyti, kas yra kaltas dėl duomenų klastojimo. Dokumentus dėl Rusijos bendrovių likučių Šiaurės Estijos banke pasirašė Valhuras Kraftas (Vahur Kraft), tuo metu ėjęs banko valdybos pirmininko pareigas. Prieš V. Kraftą bankui vadovavo Simas Kalas (Siim Kallas), dabartinis Europos Komisijos viceprezidentas ir už transportą atsakingas Europos Komisijos narys. Anot Estijos žiniasklaidos, S. Kalas talkininkavo sukčiams, kurie dingo su 32,3 mln. JAV dolerių.
