Paryžius ir Berlynas nustebino ES kolegas, paskutinę minutę pateikę pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Tokia idėja sulaukė pasipriešinimo iš virtinės ES šalių narių, ypač įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europoje, kurios išlieka ypač atsargios dėl dialogo su Maskva atkūrimo, Kremliui taip ir nepakeičiant kurso.
„Šiandien nepavyko susitarti, kad turėtume nedelsiant susitikti aukščiausiu lygiu“, – po ilgų derybų Europos Vadovų Taryboje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Ji tvirtino, kad ES šalių lyderiai sutarė vystyti dialogo su Rusija formatą.
„Būčiau norėjusi pamatyti drąsesnį žingsnį, bet šis taip pat yra geras ir toliau dirbsime tuo klausimu“, – kalbėjo Vokietijos lyderė.
Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Paskutinis susitikimas tarp ES ir Rusijos vadovų įvyko 2014 pradžioje, po Krymo aneksijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje jie buvo nutraukti.
Dabar Rusija palaiko gilesnius dvišalius ryšius su atskiromis ES valstybėmis.
