Rusija metė dar vieną iššūkį Vakarams: Kremlius paskelbė planuojantis peržiūrėti savo branduolinį potencialą ir kurti kosminės gynybos sistemą.
Rusijos prezidentas D. Medvedevas Pietų Urale surengtų stambių karinių pratybų metu paskelbė, kad Maskva ruošiasi peržiūrėti savo branduolinį arsenalą ir ketina kurti kosminės gynybos sistemą, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Kalbėdamas po didžiausių nuo šaltojo karo pabaigos Rusijoje surengtų karinių mokymų, D. Medvedevas pareiškė, kad iki 2020 m. Rusija sukurs kosminės gynybos sistemą ir naujos kartos atominių povandeninių laivų flotilę.
Jo teigimu šią vasarą įvykęs karas su Gruzija, po kurio Maskvos ir Vakarų santykiai dar labiau pašlijo, parodė, kad Rusijai reikia stiprios kariuomenės, kuri būtų „nuolatinėje kovinėje parengtyje“.
V. Medvedevo gynybinė iniciatyva – pati didžiausia Rusijoje per pastaruosius 10 metų, rašo „The Guardian“. Ji atliepia griežtus Maskvos protestus prieš Vašingtono planus įkurdinti Rytų Europoje priešraketinės gynybos sistemą, kuri, Kremliaus manymu, pažeis strateginį jėgų balansą Europoje. Toks Medvedevo žingsnis – atsakomasis smūgis JAV remiamiems Ukrainos ir Gruzijos siekiams įstoti į NATO.
Pasak dienraščio, Maskva priešinasi tolimesnei NATO plėtrai dėl to, kad šis procesas kelia pavojų jos regioniniams „privilegijuotiems interesams“. Be to, Maskva kaltina JAV kursčius Gruziją pulti maištingąjį Pietų Osetijos anklavą ir net tiesiogiai dalyvavus šiame konflikte.
„Visai neseniai mums teko atremti Gruzijos režimo pradėtą agresiją. Mes įsitikinome, kad (...) regioniniai, rusenantys konfliktai, kurie kai kada net vadinami įšaldytais, gali virsti tikru karo gaisru“, – susitikime su Rusijos kariškiais sakė Medvedevas.
Pasak jo, iki 2020 m. Rusijoje turi būti realizuotas „garantuotas branduolinio atgrasymo“ sprendimas, o šalies ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios veikti „įvairiomis karinės bei politinės situacijos sąlygomis“.
D. Medvedevas pažadėjo pradėti didelio masto karo laivų, įskaitant sparnuotosiomis raketomis ginkluotų povandeninių raketnešių, statybos programą, ir pranešė apie planuojamą kosminės gynybos kūrimo programą. Rusijos prezidentas pažadėjo pagerinti buitines kariškių gyvenimo sąlygas ir karininkų ruošimą karinėse mokyklose.
Prieš šį susitikimą Medvedevas stebėjo Pietų Urale surengtus karinius mokymus, rašo „The Guardian“. Vieno žymiausių Rusijos karinių ekspertų teigimu šie mokymai, kuriuose dalyvavo 40 tūkstančių kariškių, 7300 tankų bei kitų sunkiosios technikos vienetų, o taip pat branduolinius užtaisus galinčios nešti raketos, buvo suplanuoti kaip karo su JAV imitacija.
„Tai labai rimta. Dabartinė Rusijos vadovybė mano, kad karas su NATO visiškai tikėtinas, – Maskvoje „The Guardian“ sakė karinis analitikas Pavelas Felgenhaueris. – Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos kariuomenė faktiškai ruošiasi globaliam branduoliniam karui su JAV.“
Eksperto teigimu Rusija Vakarams tarsi siunčia svarbų signalą: elkitės su mumis pagarbiai, ir, jei nesibrausite į mūsų kiemą, mes nesiveršime į jūsiškį. „Rusija nori padalinti pasaulį į įtakos sferas. O jeigu jūs su tuo nesutinkate, mes ruošimės branduoliniam karui“, – sakė P. Felgenhaueris.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė yra pasenusi, bet vis dar pakankamai efektyvi. „Mūsų armijos raida atsilieka. Tačiau ji vis dar turi įspūdingą branduolinį potencialą. Juo galima sunaikinti velniškai daug žmonių“, – dienraščio korespondentui pabrėžė P. Felgenhaueris.
Rusijos ir Gruzijos konfliktas dar labiau sustiprino Maskvos ir Vašingtono priešpriešą, vis stiprėjusią nuo 2000 metų, kai Medvedevo pirmtakas, buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas atėjo į valdžią ir ėmėsi atkūrinėti Rusijos kaip pasaulinės galybės statusą, rašo „The Guardian“.
Po Sovietų Sąjungos iširimo Rusijos kariuomenė išgyveno nuosmukį: dėl lėšų trūkumo kariniai lėktuvai ir laivai ne vienerius metus rūdijo nenaudojami. Ekspertų teigimu Rusijos branduolinėms raketoms buvo skirtas nepalyginamai didesnis dėmesys.
Kremlius, kuriam aukštos naftos ir dujų kainos leido sukaupti didelių finansinių rezervų, kariuomenės modernizavimui jau yra išleidęs apvalią sumelę, pastebi dienraštis. Rugsėjį Putinas, šiuo metu vadovaujantis Rusijos vyriausybei, pareiškė, kad gynybos ir saugumo poreikiams 2009 m. bus skirta beveik 95 mlrd. JAV dolerių.
Tai 27 proc. daugiau, nei praėjusiais metais, tačiau net ir ši suma tėra tik nedidelė dalis visų lėšų, kuriuos per vienerius metus savo gynybai skiria JAV. Šiemet tam bus išleista daugiau nei 600 mlrd. dolerių, pastebi „The Guardian“.
