Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojas Deividas Jurevičius pasakoja, kad net ir dabar tenka sulaukti pacientų nelegaliai gavusių ir pradėjusių vartoti antibiotikus.
„Seniau taip, labai daug sulaukdavau pacientų, kurie gerdavo visokius vaistus ir papildus iš rusiškų parduotuvių nusipirkę. Ypač antibiotikus kažkaip gaudavo.
Dabar gal rečiau, bet vis pasitaiko tokių pacientų, kurie sako „aš jau gydausi kokiais nors antibiotikais, be gydytojo paskyrimo“. Ypatingai tetracikliną geria, nors aš niekad jo neskirčiau, galbūt net nuo kitų vaistų pradėčiau“, – teigia gydytojas.
Susigundo maža kaina
Palyginus rusiškus maisto papildus parduodančio „Facebook“ puslapio, turinčio ir fizinę prekybos vietą turguje, ir vaistinių kainas, akivaizdu, kad vaistinėse panašios paskirties vaistas ar maisto papildas kartais net kelis kart brangesnis.
Pavyzdžiui 30 ml vitamino D3 lašų legaliai dirbančioje vaistinėje gali kainuoti nuo 10 iki 20 eurų, o štai turguje tokį pat kiekį lašų galima gauti vos už 5,50 euro.
Priemonės nuo nagų grybelio vaistinėse kaina taip pat prasideda nuo 10 eurų, o kartais kainos gali pasiekti net ir 25-30 eurų. Rusiškas tokios priemonės atitikmuo kainuoja 4,70 euro.
Pardavėjai siūlo įsigyti ir preparatą prostatos funkcijai atstatyti. 60 tablečių tokio preparato turgavietėje galima rasti už 8,80 euro. O vaistinėse, populiariausio tokio tipo vaisto 60 kapsulių pakuotė piniginę paplonins nuo 20 iki 25 eurų.
Gydytojas D. Jurevičius svarsto, kad būtent dėl gerokai mažesnės kainos pacientai greičiausiai pasirenka pirkti preparatus iš nelegaliai dirbančių pardavėjų.
Be licencijos prekiauti draudžiama
Lietuvos policija perspėja, kad prekyba vaistais be licencijos yra draudžiama.
„Prekyba vaistais yra licencijuojama veikla ir ją gali vykdyti tik licencijuoti subjektai, todėl, neturint licencijos, kioskelis, turgus nėra tos vietos, kur prekyba būtų legali. Nelegali prekyba vaistais yra draudžiama“, – tv3.lt pažymi policijos departamentas.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (toliau tekste – VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė pasakoja, kad Tarnyba visus gautus pranešimus apie nelegalią prekybą tiria kartu su policijos pareigūnais.
„Tokia veikla yra nelegali, o pastebėjus tokios veiklos apraiškas, prašytume kreiptis į VVKT. Tarnyba tiria visus jai pateikiamus pranešimus apie neleistiną prekybą vaistiniais preparatais, taip pat yra bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, kai jie nustato tokius pažeidimus.
Siekiant veiksmingiau kovoti su nelegalia prekyba vaistais, taip pat ir internetinėje erdvėje, Tarnyba inicijavo Farmacijos įstatymo atitinkamus pakeitimus“, – pasakoja A. Tautvydienė.
Perka ir rizikuoja sveikata
VVKT teigimu, pirkdami vaistus ne vaistinėse negali būti užtikrinti, kad vaistas, net ir pagamintas teisėto gamintojo, yra tinkamai gabentas, laikomas ir neperpakuotas, pasibaigus jo pirminiam galiojimui.
„Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, tampa falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti.
Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins. Taigi, pirkdami ir vartodami tokius „vaistus“, rizikuojate ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe“, – apie galimą grėsmę perspėja A. Tautvydienė.
Jai pritaria ir šeimos gydytojas D. Jurevičius. Jo teigimu, pacientai vartodami tokius vaistus ar papildus gali sulaukti įvairių, pasekmių, apie kurias nenutuokia net gydytojai. Vartojant nelegaliai platinamus ir be gydytojo paskyrimo vaistus, galime net prarasti klausą.
„Pasekmės yra nežinomos, nes tai yra nelegalus vaistas, neregistruotas. Tokių preparatų nereikėtų vartoti. Daug šalutinio poveikio gali būti, jei antibiotikus gersime be gydytojo paskyrimo gali pradėti veistis atsparios bakterijos, netinkamai vartojant, ar gavus neaiškios sudėties vaistus, galima apkursti, gali atsirasti alerginės reakcijos“, – pasakoja medikas.
Pardavėjams gali grėsti baudos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri prižiūri prekybą maisto papildais, baudžia nelegalius papildus platinančius prekeivius.
Vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Giedrė Lukoševičienė tikina, kad baudos gali siekti nuo 600 eurų iki kelių tūkstančių eurų.
„Jei maisto tvarkymo veikla vykdoma neturint teisės tai daryti ar prekiaujama nenotifikuotais, nepaženklintais maisto papildais, tokiais atvejais, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, įmonei gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės – nuo įspėjimo iki baudų, kurios gali siekti ir 600 eurų. O nustačius, kad prekiauta nesaugiais produktais, tuomet baudos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų“, – teigia specialistė.
Per 2020 metus VMVT duomenis, iš 170 tikrintų įmonių, 18 pritaikytos sankcijos dėl padarytų pažeidimų
Pasitikrinti ar norimas pirkti maisto papildas patvirtintas VMVT galite čia. Šiame esantys papildai yra notifikuojami. Tai reiškia apie juos yra pranešta VMVT.
