Aukščiausiasis Teismas (AT) panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ekskomisarui Viliui Žilioniui ir nutraukė jam iškeltą baudžiamąją bylą.
2005 metais Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nuteisė V. Žilionį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2004 metais jis Vilniuje kumščiu sudavė vilniečiui Andriui Navickui į galvą, pargriovė jį ant žemės, spyrė vieną kartą jam į dešinį petį ir taip nežymiai jį sužalojo.
Kaip pranešė AT, nustatyta, kad V.Žilionis, būdamas Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos komisaru, pamatęs, kad grupė jaunuolių nakties metu viešoje vietoje kelia triukšmą, išėjo iš namų užkirsti kelio daromam viešosios tvarkos pažeidimui.
Kaip reikalauja įstatymai, V.Žilionis jaunuoliams, tame tarpe ir nukentėjusiajam A.Navickui, prisistatė policijos pareigūnu ir pareikalavo liautis pažeidinėti viešąją tvarką. Kadangi A.Navickas į komisaro išsakytas pastabas dėl keliamo triukšmo nakties metu nereagavo, konfliktas paaštrėjo ir jo metu tiek V.Žilioniui, tiek A.Navickui buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Kaip paskelbė AT, pagal įstatymus, asmuo neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.
AT teisėjų kolegija konstatavo, kad V.Žilionis šioje situacijoje vykdė profesines pareigas ir profesinių pareigų vykdymo teisėtumo sąlygų nepažeidė.
Todėl AT panaikino kitų teismų sprendimus skirti V.Žilioniui laisvės atėmimo bausmę.
A.Navickui, kuris tuomet buvo vakarinės mokyklos moksleivis, 2005 metais teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę - be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios jam buvo uždrausta keisti gyvenamąją vietą, naktimis privalėjo būti namuose bei kurį laiką be užmokesčio dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais priežiūros reikalaujančiais asmenimis.
A.Navickas savo kaltės niekada nepripažino.
Dar du su A.Navicku buvusius ir teistus jaunuolius, kurie buvo kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, teismas išteisino, nenustačius, kad jie dalyvavo nusikaltime.
Incidentas, dėl kurio teismų maratonai vyko daugiau nei porą metų, įvyko 2004-ųjų rugpjūtį, netoli V.Žilionio namų Pašilaičių rajone, kai tuo metu būdamas policijos pareigūnu V.Žilionis naktį bandė sudrausminti gatvėje šūkaujančius jaunuolius. Dėl triukšmo tą naktį policijai skambinta buvo net du kartus.
Iš į sūnus pagal amžių jam tinkančių jaunuolių komisaras teigė sulaukęs smūgių į smilkinį, kitas kūno vietas. Bandydamas apsiginti nuo įsismarkavusios trijulės, V.Žilionis sugriebė vieną vaikinų ir prisidengęs juo, bandė apsiginti nuo kitų dviejų vaikinų smūgių.
Muštynių metu V.Žilioniui lūžo nosis, rankos pirštas. Į įvykio vietą atvykę jo kolegos policininkai rado komisarą visą kruviną.
Netrukus A.Navickas kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti privataus kaltinimo bylą V.Žilioniui. Jaunuolis kaltino komisarą jį užpuolus ir sumušus. Šioje byloje V.Žilionis buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo vienam iš triukšmavusių jaunuolių, jam buvo skirtas laisvės apribojimas trims mėnesiams.
Po apkaltinamojo nuosprendžio 22 metus policijoje dirbęs V.Žilionis išėjo į pensiją. Jis dabar verčiasi advokato praktika.
