Ministras teigė, kad tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninės darbas mieste organizuojamas puikiai.
„Kaip nustebinti? Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovei Remigijai Mencienei tai pavyko. O nuostabai atsirasti reikėjo ir daug, ir mažai. Mažai – pasakyti „man netrūksta nei gydytojų, nei slaugytojų – pas mane visa komanda“. Daug – dirbti nuosekliai, su energija ir užmoju daug metų, kad tiek slaugytojos, tiek gydytojos jaustų dėmesį ir rūpestį bei rinktųsi darbą Jurbarke.
Vadinasi galima. Vadinasi įmanoma. Net jei esi nutolęs nuo didmiesčių, Lietuvos pakraštyje.
Jurbarke gerai ne tik su PSPC. Su ligonine irgi. Pastatas atnaujintas, dabar vasarą, pacientų mažiau, tai verda remonto darbai – įrengiamas naujas chirurgijos skyrius. Rudeniui esu pakviestas į atidarymą. Apie pacientus galvojama – nuo reabilitacijos kabinetų iki suremontuotų palatų. Reanimacija, sakė, mažai kuo skiriasi nuo Kauno klinikų. Tik dydžiu, bet technologijomis ir sąlygomis – ne.
Pacientai jaučia. Priima klaipėdiečius, važiuoja šakiškiai, sako, ir iš Kanados buvo pacientų. Nesistebiu. Planuose ir skausmo klinika, ir kompiuterinis tomografas. Kai komanda suformuota, tai galima pagalvoti ir apie plėtrą“, – dalinosi jis įspūdžiais socialiame tinkle.
Tokius priekaištus išgirdo kone pirmą kartą
Tiesa, kalbintos gydytojos ministrui turėjo ir priekaištų, kad labai jau ilgos eilės tretiniame lygyje.
„Bene pirmoji gydymo įstaiga, kur išgirdau iš gydytojų tiesioginį rūpestį pacientais ir jų kelione per visus lygius, o ne tik iki kabineto durų.
PSPC ir ligoninė ne tik vienu adresu – vadovės sakė nuolat besikalbančios, kaip pagerinti bendradarbiavimą. Matau, kad sveikatos centro reforma Jurbarke jau įvyko ir be jokių popierių.
Suprantu, kad be mero Skirmanto Mockevičiaus palaikymo vargiai būtų įmanomas toks lygis. Pavyzdys šių dienų kontekste, kaip reikia vieningai dirbti savivaldai ir gydymo įstaigoms“, – dėstė A. Dulkys.
