Pagal įstatymus, prekę pardavėjui galima grąžinti per 14 dienų. Norint prekę grąžinti, reikia turėti pirkimo kvitą. Pagal šiuos reikalavimus galima grąžinti tik tas prekes, kurios nepatenka į negrąžinamų prekių sąrašą.
Per dvi savaites su kvitu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič tv3.lt sakė, kad pirmiausia vartotojas turi pasidomėti, ar jis gali gautą dovaną grąžinti pardavėjui.
„Pirmiausia vartotojas turi pats pasitikslinti, o jei abejoja, gali paskambinti į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir pasiteirauti“, – teigė N. Jarmulkovič.
Vartotojas prekę gali grąžinti per 14 dienų, jos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po įsigijimo.
„Jei praėjo tos dienos, tai vartotojas grąžinti negali, nebent sutiktų pardavėjas. Skirtingai būtų, jei kreiptasi dėl nekokybiškos prekės“, – tv3.lt sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė.
Norint grąžinti prekę, būtina turėti pirkimo kvitą. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas portalui tv3.lt tvirtino, kad neturint pirkimo kvito, galima bandyti tartis su pardavėju, bet šiuo atveju, viskas priklausys nuo jo.
„Bandyti galima, priklauso individualiai nuo situacijos. Visgi, pardavėjas turi įstatymu nustatytą teisę nepriimti prekės atgal, jei pirkėjas negali pateikti pirkimą įrodančio čekio“, – kalbėjo L. Vilimas.
N. Jarmulkovič pataria, kad norint grąžinti dovaną, vertėtų kreiptis į artimuosius, kurie dovanojo ir paprašyti pirkimo kvito, bankinio pavedimo kopijos ar kito pirkimą patvirtinančio dokumento.
„Šiuo atveju tai būtina“, – tvirtino pašnekovė.
Priklauso nuo pardavėjų geranoriškumo
Kitokia situacija yra jei norite grąžinti per Kalėdas gautą pižamą, kosmetiką, kojines ar knygą. Šios prekės patenka į Mažmeninės prekybos taisyklėse esantį negrąžinamų prekių sąrašą.
L. Vilimo teigimu, negrąžinamų prekių sąrašas ir yra patvirtintas tam, kad pardavėjui nereikėtų atgal priimti prekių ar grąžinti pinigų.
„Tame sąraše esančias prekes panaudojus net ir vieną kartą, pardavėjas jau negalėtų parduoti kitam pirkėjui, todėl toks sąrašas, iš esmės, perkelia atsakomybę pirkėjui apsispręsti dėl pirkinio naudojimo ir reikalingumo dar iki jo įsigijimo“, – tv3.lt sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Tačiau net ir gavus nepatinkančią dovaną iš šio sąrašo, yra galimybė ją grąžinti ar pakeisti.
„Žinoma, kad įmanoma. Tikrai yra geranoriškų pardavėjų, kurie, nepriklausomai nuo to, kad prekė yra negrąžinamų prekių sąraše, sutinka ją priimti“, – tikino N. Jarmulkovič.
Į negrąžinamų prekių sąrašą patenka tabako gaminiai, parfumerija ir kosmetika, fotografijos ir kinematografijos prekės, knygos, audiniai, kiliminė grindų danga, megzti apatiniai drabužiai, kūdikių drabužėliai, pėdkelnės, kojinės, puskojinės, naktiniai marškiniai ir pižamos, liemenėlės ir korsetai, perlai, brangakmeniai ir taurieji metalai, laikrodžiai, žaislai, baldai, muzikos instrumentai ir kitos prekės.
Po švenčių – grąžinimo vajus
L. Vilimo tvirtinimu, jau tapo tradicija, kad iškart po švenčių būna gausesnis prekių grąžinimas ar keitimas.
„Tokia tendencija pastebima beveik visose Europos šalyse“, – pastebi pašnekovas.
N. Jarmulkovič teigimu, kol kas skundų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia kaip įprasta, tačiau netrukus jų turėtų padaugėti.
„Tą pagausėjimą, iš praktikos, pastebime maždaug antroje sausio pusėje. Vartotojai kreipiasi norėdami grąžinti prekes, o pardavėjai nesutinka, argumentuoja, kad prekė naudota ar tai negrąžinama prekė. Kreipiasi ir dėl nekokybiškos prekės ar pristatymo vėlavimo“, – pasakojo N. Jarmulkovič.
Pašnekovė primena, kad vartotojas pirmiausiai turi kreiptis į pardavėją. Tik kilus ginčui ir jo neišsprendus tarpusavyje, reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
