Dėl Europos vaidmens derybose dėl Ukrainos taikos – Nausėdos žinia

Per tuos kelis karo Ukrainoje metus dar labiau supratau, kad žmonės ir sistema yra du visiškai skirtingi elementai, su laiku vis mažiau turintys bendrų sąlyčio taškų. Jau anksčiau esu atsargiai užsiminusi, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES pati politinė sistema degradavo tiek, kad pradėjo aptarnauti ne Žmones (kas ir yra jos tiesioginė pareiga), bet pati save. O dabar ta Ukraina, kurios sistema pavirto ne tik į save maitinantį drakoną, bet ir į tikrą devyngalvį slibiną, tarp kurio galvų pamatysime svetimo kraujo trokštančius zombius, korupciją, nacizmo apraiškas, dūmų uždangas, ešalonus ciniškos propagandos, babkių įsisavinimo schemas ir vardan tų schemų į karstus guldomus žmones – ne bet kokius karstus, o karstus su vėliava (tik pamanykit, kokia garbė).
Ne, aš to režimo tikrai nešlovinsiu. Kaip ir nešlovinsiu karo kranklių, kurie, sunaikinę vieną šalį, toliau kasosi alaus pripampusius savo pilvus ir galvoja, ką čia dar sunaikinus vėl.

Geriausiu atveju, šitas ilgas ir žilas bankomatas tokiose "derybose" galėtų būti skrybėliuotu šveicoriumi prie durų, arba rūbininku drabužinėje.

Jau ims ir jo paklausys.