Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį prisijungė prie sąrašo, remiančio Europos Komisijos pateiktą ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Kitos ES šalys, nepritariančios Vengrijos įstatymui, yra Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.
Paramą skundui išreiškė ir Europos Parlamentas.
Belgijos teisių gynimo grupė „Uždraustos spalvos“ penktadienį pareiškė, kad ši byla yra „didžiausia žmogaus teisių byla ES teisės istorijoje“.
Prancūzijos įstatymų leidėjas Europos Parlamente Pierre'as Karleskindas, priklausantis įstatymų leidėjų LGBT teisių intergrupei, teigė, kad 15 ES šalių, remiančių šį veiksmą, „aiškiai stovi laisvės pusėje“.
Budapeštą supykdė Suomijos sprendimas prisijungti prie ilgėjančio šalių sąrašo iškart po to, kai Vengrijos parlamentas pritarė, kad Suomija taptų naujausia NATO nare.
„Mūsų draugai suomiai dar turi daug ko išmokti apie sąžiningumą“, – ketvirtadienį Vengrijos televizijai M1 sakė jaunesnysis užsienio reikalų ministras Tamasas Menczeris.
Švedijos prašymas įstoti į NATO vis dar blokuojamas, nes laukiama Vengrijos ir Turkijos pritarimo.
2021 metais Vengrija priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, draudžiantį homoseksualumo ar lyties keitimo „vaizdavimą ar propagavimą“ nepilnamečiams.
LGBT+ aktyvistai ir daugelis kitų ES šalių politikų pasipiktino šiuo teisės aktu, laikydami jį išpuoliu prieš bendruomenės teises ir pripažinimą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo apie gėdą, kurią užtraukė įstatymas.
EK pradėjo oficialią procedūrą prieš Budapeštą dėl įtariamo esminių ES nediskriminavimo ir pagrindinių teisių principų pažeidimo, taip pat dėl paslaugų ir audiovizualinės žiniasklaidos bendrosios rinkos taisyklių pažeidimo.
Dėl to praėjusių metų gruodžio mėnesį byla buvo perduota ES Teisingumo Teismui.
Paremdamos ieškinį prieš Vengriją, ES šalys ir Parlamentas gali pateikti teisinių argumentų, pagrindžiančių Europos Komisijos skundą.
