Įvairūs įtvirtinimai palei sienas su Rusija bei Baltarusija iš viso atsieis 600 mln. eurų per dešimt metų ir taps dalimi bendros įtvirtintos NATO sistemos dalimi.
Panemunės gyventojas Dimitrijus planavo tiltu pereiti Lietuvos–Rusijos sieną į Tilžę. Tačiau to padaryti negali – pasienio postas uždarytas.
„Noriu į Sovetską ten. Yra biški reikaliukai asmeniniai. Sutvarkyti viską“, – aiškino reikalų Rusijoje turintis Dimitrijus.
Ruošiamasi galimam puolimui
Tiesa, nors automobiliais kirsti sienos negalima jau seniai, pėstiesiems eismas bus atnaujintas netrukus. Mat Lietuvos kariuomenė pristatė, kaip gins šį tiltą bei sulaikys priešus, jei rusai pamėgintų pulti mūsų šalį per Nemuną iš Karaliaučiaus srities.
„Pirmas variantas būtų prietilčio naikinimas sprogdinimo būdu. Tai įrengiant „kraterius“ prieš tilto konstrukcijas. Kitas variantas yra pasitelkiant inžinerines kliūtis juos blokuoti. Tai, kaip matome, pačiame priekyje turime metalinius „ežius“ ir tada eina tetraedrai“, – teigė Inžinerijos bataliono 1-os kuopos vadas Mantautas Šutas.
Blogiausiu atveju tiltą galima tiesiog susprogdinti. Maža to, fortifikuojamos ir pasienyje esančios brastos, kur priešai galėtų mėginti išsilaipinti iš laivelių, amfibijų, valčių ar tiesti pantoninius tiltus.
„Drakono dantys“ yra sudėti eilėmis ir tuo pačiu net įleisti į vandenį, kur yra sutvirtintas gruntas, kur priešo technika galėtų mėginti užvažiuoti į Lietuvos žemes“, – pridėjo M. Šutas.
Įvairios fortifikacijos atsiras palei sienas su Rusija ir Baltarusija, kur bus stabdomas priešo judėjimas.
„Keturių tipų priemonės: „drakono dantys“ arba tetraedrai, surenkami „ežiai“, gelžbetoniniai blokai ir „ispaniški arkliai“ kaip tam tikras užtvaras. Tai yra tos keturios priemonės, kurios per rudenį suvažiuos ir pavasarį baigs važiuoti į mūsų 27 kontmobilumo parkus“, – pranešė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Taip pat planuojama numatyti tiltus, kuriuos būtų galima susprogdinti bei 20-ies kilometrų ruože pasienyje uždrausti plynus miškų kirtimus. Visoms priemonėms per dešimt metų prireiks 600 mln. eurų.
„Didžioji resursų dalis bus skiriama minavimo pajėgumams, įvairių tipų minoms. Kontraktus turime, jau kai kurios minos važiuoja, toliau važiuos dar daugiau“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Vienijasi Baltijos šalys ir Lenkija
Tiesa, minuojama bus tik karo atveju. Vadinamoji „Lietuviškoji gynybos linija“ yra tik nedidelė atkarpa bendroje NATO fortifikacijos sistemoje.
„Trys Baltijos valstybės ir Lenkija, Baltijos gynybos sieną pratęsiant į Lenkiją. Šita priemonė užtikrina dar gilesnį integralumą ne tik trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos, bet ir NATO kontekste“, – pabrėžė Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.
Pasienyje atsiras ir „dronų siena“. Tai – estų iniciatyva, prie kurios jungiasi kitos Baltijos šalys, Lenkija bei Suomija. Tai – galimybė visą išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, nuo Norvegijos iki Lenkijos, saugoti iš oro nuolatiniu režimu.
„Didžiausias dėmesys yra planuojamas skirti antidroninei sistemai. Tai yra galimybei aptikti, sekti ir sunaikinti“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Na, o rusai, tupėdami kitoje Nemuno pusėje, vis vien bando demonstruoti savo lygį. Jau kuris laikas ant vieno iš pastatų yra nuteplioję kolorado vabalo spalvų „Z“ raidę, iškėlę Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavas, o prieš šį renginį dar prikabinėjo ir „Wagner“ grupuotės vėliavų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
,,Lietuvos valdžios kvailumas jau skamba visame pasaulyje''.
