Čikagos universiteto mokslininkai ištyrė daugiau nei 150 mln. žmonių duomenis, kuriuos jiems pateikė JAV draudimo organizacijos. Tyrėjai aiškinosi keturių psichinių ligų (bipoliarinio sutrikimo, sunkios depresijos, asmenybės sutrikimai ir šizofrenija), taip pat ir neurologinių ligų – epilepsijos bei Parkinsono ligos, pasitaikymo dažnumą regionuose. Pastarieji buvo suskirstyti pagal duomenis apie oro užterštumo lygį.
Pasirodo, kad regionuose su blogiausia oro kokybe sunkia depresija sirgo 6 proc. žmonių daugiau, negu ten, kur oro kokybė buvo gera. Bipoliarinis sutrikimas užterštose vietovėse pasireiškė net 27 proc. dažniau.
Antrojoje tyrimo dalyje buvo analizuojama Danijos situacija. Mokslininkai gavo prieigą prie 1,4 mln. žmonių duomenų, kurie gimė 1979-2002 metais. Amerikiečiai nustatė, kad sunkios depresijos atvejų labiausiai užterštose vietovėse skaičius išaugdavo net iki 50 proc. palyginus su regionais, kuriuose oro kokybė yra gera. Asmenybės sutrikimų rizika išaugdavo 162 proc., o šizofrenijos – 148 proc. Danijoje bipoliarinis sutrikimas užterštose vietovėse pasitaikydavo 24 proc. dažniau, negu švariose vietovėse.
Tokius didžiulius skirtumus mokslininkai aiškina galimu įvairių toksinių medžiagų poveikiu žmonių psichinei sveikatai. Taip pat, anot jų, prisidėti gali ir konkrečių šalių genetinės variacijos.
Tiesa, yra ir šio mokslinio darbo kritikų. Stanfordo universiteto mokslininkas Johnas Ioannidis pareiškė, kad JAV duomenys apie ekologiją yra paimti iš 2000-2005 metų, o duomenys apie diagnozes – 2003-2013 metų, rašoma „Bild“.
Nepaisant šios kritikos, Tilo Kircheris iš Marburgo universiteto Psichoterapijos ir psichiatrijos klinikos mano, kad Čikagos mokslininkų pasiekti rezultatai yra įtikinami ir juos patvirtina anksčiau atlikti tyrimai su gyvūnais, kurie parodė, kad toksinės medžiagos gali sukelti smegenų uždegimus.
