Kai nurodo svetainė news.vice.com, dešimtys milijonų dolerių buvo skirta apmokėti tardytojų darbui, o CŽV taip pat mokėjo kyšius užsienio vyriausybėms, nusiteikusioms žvelgti pro pirštis į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus, kuriuose buvo kankinama iki 119 suimtųjų, sakoma Senato komiteto ataskaitoje.
„CŽV įrašai rodo, kad CŽV sulaikymo ir tardymo programa kainavo gerokai daugiau negu 300 mln. dolerių ne personalui skirtomis lėšomis, – rašoma dokumente. – Tai apima lėšas, skirtas CŽV objektų statybai ir išlaikymui, įskaitant du objektus, kurie kainavo beveik [užtušuota] dolerių ir kurie niekada nebuvo panaudoti – iš dalies dėl šalių šeimininkių politinių nuogąstavimų.“
Siekdama paskatinti užsienio vyriausybes leisti veikti CŽV slaptiesiems kalėjimams ir užsitikrinti palaikymą tardymo programai, „CŽV skyrė milijonus dolerių mokėjimams grynaisiais pinigais“ tų šalių pareigūnams. Paskelbtoje cenzūruotoje ataskaitos versijoje tų šalių pavadinimai užtušuoti, tačiau ankstesni pranešimai rodo, kad CŽV „juodieji objektai“ tikriausiai veikė Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Tailande.
Kai užsienio vyriausybės pareikšdavo abejojančios, ar gali leisti tokiai programai veikti jų teritorijoje, CŽV biurai tose šalyse turėjo teisę parengti „siūlomos finansinės pagalbos pageidavimų sąrašus“, siekdami įtikinti tas šalis pakeisti nuomonę. Tiksli tos „pagalbos“ suma ataskaitoje buvo užtušuota, bet ji skaičiuojama milijonais dolerių.
„Vienu atveju davėme [užtušuota] 000 001 dolerį“, sakoma vienoje ataskaitos išnašoje. Dokumente taip pat cituojamas ciniškas vienos CŽV skyriaus vadovo pareiškimas: „Ar suvokiate, kad galite nusipirkti šalį už [užtušuota] milijonų dolerių?“
Dar vienoje išnašoje sakoma: „Nors CŽV būstinė pasiūlė [užtušuota] mln. dolerių Šaliai [užtušuota] už CŽV sulaikymo objekto priėmimą, [užtušuota] užkirto kelią to objekto atidarymui.“
Senato ataskaitos santraukoje sakoma, kad „CŽV skyrius gavo tik [užtušuota] mln. dolerių [užtušuota] palaikymui, nors CŽV būstinė prašė CŽV skyriaus „pranešti, ar gali prireikti papildomų lėšų (to objekto) išlaikymui ateinančiais metais ir vėliau“.
Kaip rašoma santraukoje, CŽV būstinė pridūrė: „Negalime rasti pakankamai juoduosius objektus priimančių (šalių) ir bjaurimės ta, kuri išslydo iš mūsų rankų.“
Senato ataskaitoje nurodoma, kad kai kuriais atvejais CŽV skirdavo savo biurų vadovams daugiau pinigų negu jie galėdavo panaudoti. Ataskaitos išnašoje pateikiamoje cenzūruotoje vieno pranešimo citatoje kalbama apie pokalbį su vienu CŽV pareigūnu, kuris pasakojo apie 100 JAV dolerių banknotų paketus, kurių numanomi arba faktiniai gavėjai buvo nežinomi.
Ataskaitoje nurodoma, kad viena šalis, atsisakiusi prisidėti prie kelių suimtųjų perkėlimo, persigalvojo, kai įsikišo JAV ambasadorius, perdavęs bent 1 mln. dolerių „dovaną”. Kitu atveju viena vietos CŽV stotis, kuriai buvo patarta "galvoti plačiai”, pateikė milijonų dolerių vertės „pageidavimų sąrašą”, demonstruodama dėkingumą prie tos programos prisidėjusiai šaliai. CŽV būstinė pasiuntė daugiau pinigų, negu buvo prašyta.
Vienas šios programos agentas sakė, kad jie turėjo „daugiau pinigų negu, kaip manėme galėjome išleisti. Paaiškėjo, kad (ta suma) buvo tiksli ... vienu atveju davėme [užtušuota] 000,000 dolerių [užtušuota]. …Mes jų niekada neskaičiuodavome. Nesu linkęs skaičiuoti tokių pinigų, kad išduočiau čekį.”
CŽV taip pat apdovanodavo pareigūnus, netgi kai jie padarydavo klaidų. Per vieną incidentą Afganistane veikusiame slaptame CŽV kalėjime, kuris yra žinomas kaip COBALT ir kurio statyba kainavo apie 200 tūkst. dolerių, vienas suimtasis mirtinai sušalo dėl žemo rango pareigūno sprendimo prikaustyti jį grandinėmis nuogą prie grindų. Po to įvykio buvo rekomenduota tam tardytojui skirti „2 500 dolerių piniginę premiją“ už „stabiliai aukšto lygio darbą“.
CŽV taip pat mokėjo atlyginimus dviem samdomiems psichologams, kurie, kaip manoma, buvo 81 mln. dolerių kainavusios tardymų programos architektai.
2006 metais Naudodamasis JAV Informacijos laisvės įstatymus, portalas „VICE News“ gavo iš CŽV informacijos apie kontraktą, agentūros sudaryta su tų psichologų įkurta bendrove. Dokumentuose nurodoma, kad to pagrindinio kontrakto, galiojusio iki 2009 metų, vertė buvo „daugiau negu 180 mln. dolerių“.
„2007 metais CŽV sudarė ilgametę sutartį dėl žalos kompensavimo, kad apsaugotų [kontraktininkų] bendrovę ir jos darbuotojus nuo teisinės atsakomybės, kylančios iš tos programos. Nuo tada CŽV išmokėjo daugiau negu 1 mln. dolerių pagal pareiškimus, atitinkančius tos sutarties sąlygas“, – sakoma Senato komiteto paskelbtoje santraukoje.
Vienam CŽV laikytam suimtajam buvo reikalinga medicinos priežiūra, kurios kaina buvo skaičiuojama milijonais dolerių, pažymėjo Senato komitetas.
Ataskaitoje nurodoma, kad kontraktininkams, apmokytiems „sustiprinto tardymo metodų", buvo mokama po 1,8 tūkst. dolerių per dieną - keturiskart daugiau negu tardytojams, kurie tokių metodų nenaudodavo. Tiems patiems tardytojams buvo mokama už kalinių smurtinę kvotą, jų fizinės būklės vertinimą ir rekomendacijas toliau naudoti tokius metodus, nors tai buvo akivaizdus interesų konfliktas. Kontraktininkai sudarė 85 proc. CŽV darbuotojų toje programoje - įskaitant vieną bendrovę, nusamdytą pagal sutartį, kurios vertė buvo 180 mln. dolerių. Tas kontraktas galiausiai buvo nutrauktas, tačiau bendrovė jau buvo uždirbus 80 mln. dolerių.
„Juodųjų objektų” statybos taip pat nebuvo pigios: vieną iš jų įrengti kainavo apie 200 tūkst. dolerių.
Kitais atvejais CŽV sulaikydavo ir tardydavo niekuo dėtus žmones, kuriuos klaidingai laikydavo teroristais: 22 proc. suimtųjų (iš viso 26 žmonės) neatitiko CŽV arešto kriterijų. Vienas Afganistane laikytas kalinys buvo „paleistas, gavęs [užtušuota] dolerių - jam liepta nepasakoti apie savo patyrimus”. Tuo tarpu per klaidą sulaikytas Vokietijos pilietis Khaledas al Masri (Chalidas Masris), buvo paleistas ir gavo 14,5 tūkst. eurų (50 tūkst. litų) „taip pat (atgavo) savo daiktus”.
CŽV taip pat patyrė su teisiniais reikalais susijusių išlaidų Jungtinėse Valstijose. Agentūra įsipareigojo apmokėti bylinėjimosi išlaidais vienai iš savo samdytų bendrovių, kuri pagal 180 mln. JAV dolerių vertės kontraktą įsipareigojo parengti ir iki 2021 metų prižiūrėti „sustiprinto tardymo” metodiką. CŽV pagal teisinių išlaidų kompensavimo susitarimą jau sumokėjo tai bendrovei 1,1 mln. dolerių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
