Cent­ra­li­za­ci­ja – gy­dy­mo sis­te­mos pa­na­cė­ja?

Prieš ke­le­rius me­tus pri­spau­dęs sunk­me­tis pri­ver­tė kruopš­čiau tvar­ky­tis ir ieš­ko­ti bū­dų, kaip su­tau­py­ti kiek įma­no­ma dau­giau. Šie­met val­džia ėmė tri­mi­tuo­ti – ša­lies eko­no­mi­ką glos­to pir­mie­ji švie­sos spin­du­liai. Tie­sa, toks gau­de­sys taupy­mo re­cep­tų paieš­kų nė kiek ne­pris­tab­dė – ir to­liau re­for­muo­ja­ma vals­ty­bi­nių įstai­gų sis­te­ma. Apsk­ri­ty­se įsikūrusios ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­są tu­rin­čios įstai­gos pa­ma­žu nai­ki­na­mos ir tel­kia­mos dau­giau gy­ven­to­jų tu­rin­čiuo­se cent­ruo­se. Pa­si­šau­ta cent­ra­li­zuo­ti ir įstai­gų per­so­na­lą.

Tei­gia­ma, kad at­si­sa­kius net vie­no spe­cia­lis­to, o jo funk­ci­jas vyk­dant cent­ra­li­zuo­tai, bū­tų ge­ro­kai su­ma­žin­tos val­dy­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos. Pri­rei­kus spe­cia­lis­tų, juos re­ko­men­duo­ja­ma sam­dy­ti iš biu­dže­ti­nių įstai­gų. Kol kas to­kią kon­cep­ci­ją dar tik siū­lo­ma iš­ban­dy­ti. Ta­čiau įstai­gų, no­rin­čių dieg­ti or­ga­ni­za­ci­nius pa­kei­ti­mus, nė su ži­bu­riu ne­ra­si – bi­jo­ma, kad biu­dže­ti­nės įmo­nės tin­ka­mai neat­liks pa­ves­tų pa­slau­gų, o už dar­bą rei­ka­laus ne ką ma­žes­nių pi­ni­gų. Apie pri­va­čias pa­slau­gas tie­kian­čias įmo­nes gal­vo­ti iš­vis ne­no­ri­ma.

Su kuo ji val­go­ma?

Spau­do­je pa­si­ro­dė įvai­rių spe­cia­lis­tų pa­skai­čia­vi­mų, kad apy­tiks­liai trys ket­vir­ta­da­liai be­maž vi­sų vals­ty­bi­nių įstai­gų biu­dže­to ski­ria­ma dar­bo už­mo­kes­čiui. Va­di­na­si, tie­sio­gi­nei veik­lai ten­ka tik apie 30 pro­c. įstai­gos biu­dže­to, to­dėl im­ta kal­bė­ti, kad tur­to, per­so­na­lo, fi­nan­sų ar inf­rast­ruk­tū­ros klau­si­mus ga­li­ma spręs­ti cent­ra­li­zuo­tai ir to­kiu bū­du tau­py­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus.

Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė – vie­na di­džiau­sių mies­te vei­kian­čių vals­ty­bi­nių įstai­gų. Praė­ju­siais me­tais jos koridoriais zu­jo per du tūks­tan­čius dar­buo­to­jų. Be­veik ket­vir­ta­da­lis li­go­ni­nės per­so­na­lo at­lie­ka tie­sio­giai su me­di­ci­na ne­susiju­sias funk­ci­jas – tai ap­skai­tos, eko­no­mi­kos, in­for­ma­ti­kos, tei­sės spe­cia­lis­tai, pa­gal­bi­nis per­so­na­las ir darbininkai. Kiek­vie­ną mė­ne­sį šių dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas mo­kes­čių mo­kė­to­jams at­siei­na dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no litų.

Ne­pai­sant di­de­lio ne me­di­ci­nos per­so­na­lo tei­gia­ma, kad per­tek­li­nių spe­cia­ly­bių nė­ra. Pa­sak Lie­tu­vos li­go­ni­nių asociaci­jos pre­zi­den­to Da­liaus Vai­gi­no, gy­dy­mo įstai­gos pa­čios nu­spren­džia, kiek ir ko­kių spe­cia­lis­tų joms rei­kia. „Jeigu įstai­ga tu­ri ke­le­tą vie­nos ir po­rą ki­tos sri­ties spe­cia­lis­tų, ti­kė­ti­na, kad jie iš­lai­ko­mi ne be rei­ka­lo“, – aiš­ki­na preziden­tas.

Vals­ty­bi­nėms įstai­goms at­si­sa­kius da­lies per­so­na­lo ir pe­rė­jus prie cent­ra­li­zuo­to veik­los mo­de­lio, tek­tų iš­lai­ky­ti ge­ro­kai ma­žiau spe­cia­lis­tų, ku­rie pa­jėg­tų dirb­ti ke­lio­se įstai­go­se iš­kart. Ta­čiau, skep­ti­kų tei­gi­mu, ėmus dirb­ti cent­ra­li­zuo­tai, gy­dy­mo sis­te­ma su­sta­ba­rė­tų, pa­vyz­džiui, cent­ra­li­za­vus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos sis­te­mą, įstai­gos be val­di­nin­kų lei­di­mo ne­ga­lė­tų įsi­gy­ti nė men­kiau­sio pir­ki­nio. Tie­sa, toks sce­na­ri­jus ga­lio­tų tik to­kiu at­ve­ju, jei val­džia skir­tų sa­vo specialistus. Įs­tai­goms su­tei­kus ga­li­my­bę spe­cia­lis­tus nuo­mo­tis iš pri­va­čių įmo­nių, at­si­ras­tų to­kias pa­slau­gas siū­lan­čių ran­go­vų kon­ku­ren­ci­ja. Dėl šios prie­žas­ties įmo­nės ga­lė­tų pi­giau iš­si­nuo­mo­ti tos pa­čios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų. Taip įstai­gos ne­pra­ras­tų sa­vo lanks­tu­mo, nes kiek­vie­na ga­lė­tų pa­si­sam­dy­ti dar­buo­to­jų, ku­riems iš­lai­ky­ti ne­rei­kia skir­ti daug lė­šų.

Pa­keis­ti neį­ma­no­ma...

Per­nai, sie­kiant su­tau­py­ti, su­ma­žin­tas ne tik sis­te­mos, bet ir gy­dy­mo pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mas. Gy­dy­mo įstai­gos atsidūrė ant be­dug­nės kraš­to – li­go­ni­nės ir po­lik­li­ni­kos ne­te­ko ga­li­my­bės teik­ti tiek pa­slau­gų, kiek jų bu­vo anks­čiau, to­dėl rei­kia už­da­ry­ti da­lį sky­rių, o kva­li­fi­kuo­tus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus at­leis­ti iš dar­bo. At­ro­do, kad gy­dy­mo įstai­gų kabi­ne­tuo­se ra­miau­siai įsi­tai­sy­ti ga­li tik tie­sio­giai su gy­dy­mu ne­su­si­ję dar­buo­to­jai.

D. Vai­gi­nas tvir­ti­na, kad kai ku­riuos spe­cia­lis­tus sam­dy­tis tik pri­rei­kus yra be­veik neį­ma­no­ma, nes gy­dy­mo įstai­go­se nuo­lat vyks­ta ne­pert­rau­kia­mas gy­dy­mo pro­ce­sas, to­dėl dar­buo­to­jai, kar­tu ir ne me­di­ci­nos, rei­ka­lin­gi kas­dien. Jo nuomo­ne, cent­ra­li­zuo­ti gy­dy­mo įstai­gų per­so­na­lą su­dė­tin­ga dar ir to­dėl, kad dau­gu­mai spe­cia­lis­tų rei­kia ki­to­kio paruo­ši­mo. „Už­sie­ny­je ne me­di­ci­nos per­so­na­lo dar­buo­to­jai ruo­šia­mi su­pa­žin­di­nant su me­di­ci­nos teo­ri­ja. Lie­tu­vos ligo­ni­nė­se pa­na­šiai dir­ba me­di­ci­nos sta­tis­ti­kai, ku­rie at­sa­kin­gi už tai, kad gy­dy­mo is­to­ri­jo­se ar am­bu­la­to­ri­nė­se kortelėse esan­ti in­for­ma­ci­ja bū­tų per­kel­ta į kom­piu­te­ri­nę duo­me­nų ba­zę. Var­gu ar ko­kia nors biu­dže­ti­nė įmo­nė ga­lė­tų pa­siū­ly­ti to­kių spe­cia­lis­tų pa­slau­gas“, – svars­to D. Vai­gi­nas.

Nuo­sai­kiau sa­vo biu­dže­tą tvar­kan­čios pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos tei­gia prie­šin­gai – da­lį per­so­na­lo vis dėl­to ga­li­ma pakeis­ti. Vie­nos di­džiau­sių pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų Lie­tu­vo­je – Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cent­ro – di­rek­to­riaus pavaduo­to­jas or­ga­ni­za­ci­niams klau­si­mams ir Pri­va­čių me­di­ci­nos įstai­gų aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rys Ar­tū­ras Sei­bu­tis pa­sa­ko­ja, kad pri­va­čios kli­ni­kos da­liai dar­bų sam­do ran­go­vus. Pas­lau­gų tei­ki­mo su­tar­tys su­da­ro­mos su va­ly­mo, aplin­kos prie­žiū­ros, tei­si­nių kon­sul­ta­ci­jų, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų įmo­nė­mis.

Su­ta­ria­ma tik dėl vie­no – per­so­na­lo struk­tū­rą bū­ti­na su­for­muo­ti taip, kad bū­tų tin­ka­mai at­lie­ka­mos vi­sos rei­ka­lin­gos funk­ci­jos. A. Sei­bu­čio nuo­mo­ne, ge­riau­si re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi tu­rint op­ti­ma­lų ir fi­nan­siš­kai bei funk­ciš­kai pa­grįs­tą dar­buo­to­jų skai­čių. „Pa­cien­tų gy­dy­mas su­si­de­da iš dau­ge­lio da­lių, to­dėl sie­kiant su­tau­py­ti ne­ga­li­ma at­si­sa­ky­ti pu­sės dar­buo­to­jų, pa­lie­kant tik tie­sio­giai su me­di­ci­na su­si­ju­sius spe­cia­lis­tus, pa­vyz­džiui, esant gy­dy­mo įran­gos ge­di­mams, tu­ri bū­ti rea­guo­ja­ma ne­del­siant. To­kio ope­ra­ty­vu­mo jo­kia įmo­nė ne­ga­lė­tų už­tik­rin­ti, va­di­na­si, be in­ži­ne­ri­nio personalo jo­kia gy­dy­mo įstai­ga neiš­si­vers­tų“, – pa­žy­mi A. Sei­bu­tis.

...o ei­li­nius dar­bi­nin­kus at­leis­ti gai­la

Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos, pa­ly­gin­ti su Res­pub­li­ki­ne Šiau­lių li­go­ni­ne, skai­čiai šiek tiek kuk­les­ni – iš 235 dar­buo­to­jų ne me­di­ci­nos per­so­na­lą su­da­ro apie pus­šim­tį dar­buo­to­jų, ku­rių at­ly­gi­ni­mas svy­ruo­ja nuo be­veik 3 iki 1 tūkst. li­tų.

Pa­sak po­lik­li­ni­kos vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jos Auš­ros Var­pu­čians­kie­nės, kol neat­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja ir nepas­kai­čiuo­ta, kad nau­do­jan­tis cent­ra­li­zuo­to­mis pa­slau­go­mis gy­dy­mo įstai­gos ga­lė­tų su­tau­py­ti ge­ro­kai dau­giau, tol ne­pla­nuo­ja­ma pe­rei­ti prie to­kio veik­los mo­de­lio. „Jei­gu atei­ty­je paaiš­kė­tų, kad toks tau­py­mo re­cep­tas yra nau­din­gas ir duos ap­čiuo­pia­mos nau­dos, ta­da grei­čiau­siai tek­tų pe­rei­ti prie cent­ra­li­zuo­tų pa­slau­gų ir at­si­sa­ky­ti da­lies sa­vo darbuoto­jų“, – svars­to A. Var­pu­čians­kie­nė.

Nors kol kas ne­si­ruo­šia­ma nie­ko keis­ti, ta­čiau be­veik nea­be­jo­ja­ma – jei­gu bū­tų im­ta­si re­for­muo­ti gy­dy­mo įstai­gų siste­mą ir pra­dė­ta dieg­ti cent­ra­li­za­ci­jos nau­jo­ves, ne­pa­vyk­tų iš­veng­ti ma­si­nio dar­buo­to­jų at­lei­di­mo, pa­vyz­džiui, perleidus Šiau­lių cent­ro po­lik­li­ni­kos ūki­nės da­lies tvar­ky­mą į ki­tas ran­kas, dar­bo ne­tek­tų maž­daug dvi de­šim­tys darbuo­to­jų.

Da­bar, anot A. Var­pu­čians­kie­nės, po­lik­li­ni­ko­je dir­ba po du vai­ruo­to­jus ir lif­ti­nin­kus, ke­tu­ri ūkio dar­buo­to­jai, kiemsargis bei de­šimt va­ly­to­jų ir rū­bi­nin­kių. Pas­ta­ro­sios „per­sio­rien­tuo­ja“ pri­klau­so­mai nuo se­zo­no – šal­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu dau­giau dar­buo­to­jų at­lie­ka rū­bi­nin­kių, o šil­tuo­ju – va­ly­to­jų funk­ci­jas. Po­lik­li­ni­ka, at­si­sa­kiu­si de­šim­ties valy­to­jų ko­man­dos, kas mė­ne­sį su­tau­py­tų dau­giau nei 10 tūkst. li­tų. Už ge­ro­kai ma­žes­nę su­mą ga­li­ma pa­si­sam­dy­ti va­ly­mo pa­slau­gas tei­kian­čią bend­ro­vę.

Nuo­gąs­tau­ja­ma, kad bū­tų sun­ku at­leis­ti iki šiol uo­liai dir­bu­sius dar­buo­to­jus ir pe­rei­ti prie vi­sai ki­tos sis­te­mos, juo­lab kad nau­jos re­for­mos die­gi­mas iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nės pa­rei­ka­lau­tų ne ką ma­žes­nių in­ves­ti­ci­jų, ku­rios ga­lė­tų at­si­pirk­ti tik po ke­le­rių me­tų. Ta­čiau neaiš­ku, kur bū­tų in­ves­tuo­ti pi­ni­gai, su­tau­py­ti ke­lis­kart su­ma­ži­nus dar­buo­to­jų skai­čių.

Vers­li­nin­kai: atei­ty­je cent­ra­li­za­ci­jos neiš­vengs nie­kas

„Bal­tik vai­ras“ – di­džiau­sia pri­va­taus už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nė mies­te. Bend­ro­vė prieš ke­le­rius me­tus vie­na pir­mų­jų Šiau­liuo­se pra­dė­jo dieg­ti cent­ra­li­zuo­to per­so­na­lo sis­te­mą. Anks­čiau įmo­nė­je dir­bo per aš­tuo­nis šim­tus dar­buo­to­jų, dabar nuo­la­ti­nę dar­bo su­tar­tį pa­si­ra­šę šiek tiek dau­giau nei trys šim­tai. Ne­pai­sant to, ga­my­bos apim­tys išau­go net kelis kar­tus.

Pa­sak dvi­ra­čių ga­myk­los di­rek­to­riaus Dirk'o Zwick'o, tei­sin­gai su­ba­lan­suo­to per­so­na­lo klau­si­mas kiek­vie­no­je įmo­nė­je tu­rė­tų bū­ti pa­ts svar­biau­sias. „Jei­gu esi ga­bus me­cha­ni­kas, ta­da be var­go su­re­mon­tuo­si su­ge­du­sią ma­ši­ną. Jei­gu nesu­ge­bi pa­tai­sy­ti – teks vyk­ti į au­to­ser­vi­są. Ta­čiau ne­bū­ti­na įgy­ti me­cha­ni­ko iš­si­la­vi­ni­mo tik tam, kad pri­rei­kus galėtum su­re­mon­tuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį“, – sam­pro­tau­ja di­rek­to­rius. Anot jo, to­kia pat si­tua­ci­ja ir įmo­nė­se – tai, ko ne­rei­kia kas­dien, ga­li­ma sam­dy­ti tik pri­rei­kus.

D. Zwick pa­sa­ko­ja, kad ga­li­ma ras­ti net ke­le­tą bū­dų, kaip op­ti­ma­liai iš­nau­do­ti dar­bo jė­gą. „Spe­cia­li­zuo­tos įmo­nės nusta­ty­tam lai­ko­tar­piui ga­li iš­nuo­mo­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų. Su­da­rius su­tar­tį su ran­go­vais, ne­be­rei­kės sukti gal­vos dėl va­ly­to­jų, ap­sau­gos ar ki­to per­so­na­lo. O pa­si­ra­šius ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis su dar­buo­to­jais, ku­rių rei­kia tik ret­kar­čiais, ga­li­ma su­tau­py­ti la­bai daug“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si va­do­vas.

Anot jo, įstai­gos tu­rė­tų pa­sver­ti, ar yra pa­jė­gios skir­ti pa­kan­ka­mai lė­šų nuo­la­ti­niam sa­vo dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kėli­mui, ka­dan­gi ne­re­tai nu­tin­ka taip, kad no­rint iš­lai­ky­ti aukš­tą dar­buo­to­jo pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo ly­gį ten­ka investuo­ti dau­giau, ne­gu jį sam­dant iš ki­tos įmo­nės. D. Zwick'o nuo­mo­ne, kiek­vie­na įmo­nė ar įstai­ga tu­rė­tų vi­są dėme­sį su­telk­ti į pa­grin­di­nę sa­vo veik­lą, o ša­lu­ti­nius dar­bus ver­tė­tų ati­duo­ti tos sri­ties pro­fe­sio­na­lams. Nors da­bar į cent­ra­li­za­ci­jos pro­ce­są žiū­ri­ma pro pirš­tus, „Bal­tik vai­ro“ di­rek­to­rius pro­gno­zuo­ja, kad atei­ty­je pri­va­taus ir val­diš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nės įžvelgs cent­ra­li­za­ci­jos nau­dą.

Sta­sys ŠLIO­ŽA