Plačiau Lietuvos biatlonininkų pasirodymą Pekine ir šios sporto šakos perspektyvas mūsų šalyje ji apžvelgė olimpinėje tv3.lt studijoje.
Aliona, kokie įspūdžiai po Gabrielės Leščinskaitės starto moterų 7,5 kilometrų sprinto varžybose? Kaip jai sekėsi?
Buvo tikrai galima pasidžiaugti, kad Gabrielė šiandien šaudė be klaidų, šiek tiek apmaudu, kad nepavyko patekti į persekiojimą, pritrūko vos kelių sekundžių, maždaug penkių. Jei Gabrielei pavyktų šiek tiek greičiau prašliuožti paskutinį ratą ir stipriau jaustųsi trasote, tai išvystume ją persekiojimo rungtyse. Dabar išvysime nebent tik tuo atveju, jei dalis sportininkių atsisakytų dalyvauti, bet turint omenyje, kad ji finišavo 63-oje pozicijoje, tada turėtų atsisakyti trys sportininkės, kas greičiausiai yra mažai tikėtina.
Bet šiaip Gabrielė tikrai toliau demonstruoja savo šaulės titulą, šį sezoną ji yra taikliausia iš visų stipriausių pasaulio biatlonininkių ir tai jinai tik patvirtino dvejose šaudyklose atlikusi be klaidų, tačiau pritrūko šliuožimo greičio distancijoje.
Susidaro toks įspūdis, kad dauguma Lietuvos biatlonininkų yra stipresni šaudyme ir šiek tiek sunkiau jiems sekasi čiuožime?
Sunku atsakyti. Kalabant apie Vytautą Strolią, tai jis tikrai yra pakankamai geras tiek šaudykloje, tiek trasoje ir tai demonstruoja savo labai aukštais rezultatais. Gabrielei taip, jai geriau sekasi šaudykloje, negu varžytis distancijose. Ką norėčiau pažymėti, tai kad mūsų sportininkai labai didelį šuolį padarė šaudykloje. Tuo metu prieš dešimt metų kai aš sportavau, mes tikrai taip stabiliai, gerai kaip rinktinė nešaudėme ir dabar matome daug stabilesnius pasirodymus šaudyklose.
G. Leščinskaitei dabar 25-eri. Ar tai reiškia, kad dar yra vietos jos augimui ir tobulėjimui?
Be abejo. Čia yra kiekvieno sportininko sprendimas, mes matome 30-ies ir 35-erių metų startuojančius biatlonininkus. Biatlone amžius nėra toks jautrus, kaip dailiajame čiuožime, kur ko gero neišvystume tokio amžiaus sportininkų besivaržančių, o biatlone tai labai normalus reiškinys. Bet be abejo kiekvienas olimpinis pasiruošimo ciklas yra sportininko apsisprendimas ir pasižadėjimas sau ir kitiems ketverius metus ruoštis kitai olimpiadai.
Ar yra jaunų sportininkių, kurios pretenduotų kitoje olimpiadoje čiuožti šalia Gabrielės Leščinskaitės ar vietoje jos, jei ji nuspręstų nebetęsti karjeros?
Manau tikrai, kad būtų kas startuoja, bet sunkiau šiuo metu. Su vyrukais būtų daug lengviau atsakyti į šį klausimą, o su merginomis dabar yra sudėtingiau dėl labai skirtingų priežasčių. Reikia suprasti, kad biatlonas ir pasiruošimas jam, jis primena karines misijas. Sportininkai išvyksta, jie išvyksta keliems mėnesiams ir tai reiškia nebuvimą namuose mėnesiais, grįžimą kelioms savaitėms. Moterims tai dažniausiai reiškia ir atidėjimą visų šeimos planų ir reikalų, greičiausiai nepavyktų auginti vaiko nuotoliu, nes jos su savimi tikrai nesivežiotų vaiko. Tai šiek tiek nulemia, kad pas moteris mes matome daugiau jaunų sportininkių ir visame pasaulyje bendra tendencija, kad jos anksčiau šiek tiek baigia karjerą. Nebent nusprendžia visą savo sporto karjerą siekti ir sieti su sportu.
Rytoj mūsų laukia keturių Lietuvos atstovų vyrų startas 10-ies kilometrų sprinto varžybose ir turbūt vėl bus dedamos didelės viltys į Vytautą Strolią?
Labai didelės viltys į Vytautą ir nepavydžiu jam šiuo metu, bet siunčiu labai daug palaikymo jam ir minčių, nes bus labai nekantru stebėti, kaip gi jam seksis. Paskutiniai jo pasirodymai, kur jis pasaulio taurėje užėmė ir ketvirtąją vietą, kur dvi sekundės skyrė nuo medalio ir startavo visas pasaulio elitas, netgi pelnė jam juodojo arkliuko pravardę tarp žymiausių pasaulio biatlonino komentatorių.
Jie nekartą minėjo, kad Vytautas gali mus nustebinti ir šiaip netgi oficialioje biatlono pasaulio svetainėje taip pat yra minima šiame kontekste. Individualios rungtynės rodė, kad šiek tiek sudėtingiau galbūt lietuviams sekasi trasoje, kad tas greitis nėra toks, kokį mes galbūt norėtume matyti ir ta šaudykla tikrai kiša koją paskutiniuose ratuose, kur reljefas trasos neatrodo labai status, labai sudėtingas kai žiūri iš šalies, bet ką sportininkai atsiliepia patys, kad nėra vietų pailsėti, atrodo, kad nuolat dirbi ir labai išvargsta, o atvykus į šaudyklą jau dreba kojos ir rankos, ne iš baimės, o iš nuovargio.
Tas vėjas šaudykloje, taip pat apšvietimo pasikeitimas, kadangi sportininkai dažniausiai startuoja šviesiai, finišuoja tamsiai, tai visa tai tikrai nepadeda, kaip ir dirbtinis sniegas ir smėlio dulkės, kas tikrai matosi trasose, kai iš šalies žiūri ir neslysta tos slidės į kalną, kad ir kokios nuostabios būtų serviso komandos.
Visą interviu su A. Sosunova žiūrėkite specialioje olimpinėje laidoje „Pekinas 2022“, nuo 11 minutės.
