Pokalbyje „Operoje negali tuščiažodžiauti“ pasakyta ir daugiau šiaip jau nekalbaus režisieriaus minčių, galinčių tiesiai keliausti į sentencijų knygeles („Opera tai tradicija. Lyg tautos vertybių kodeksas“).
„Bravissimo“ spausdina interviu su būsimos premjeros dirigentu Jaceku Kaspszyku „Negalima ignoruoti muzikos“, taip atsakiusiu į klausimą apie dirigento galimybę režisuoti: „Turėjau laimės, nugalėjęs Herberto von Karajano konkursą, jo kvietimu jam asistuoti. Jo namuose praleidau daugiau nei mėnesį. Stebėjau, kaip jis rengia „Salomėją“ Zalcburgo operos festivaliui. Turiu prisipažinti, kad nusivyliau. Kai jis kalbėjo apie spektaklį, viskas buvo labai protinga. Tuo tarpu ta gili išmintis, perkelta į sceną, tapo totaliai banali.“
Kompozitorių Richardą Wagnerį ir jo didingą keturių operų ciklą „Nybelungo žiedas“ („Valkirija“ yra antroji ciklo opera) išsamiai pristato Jūratė Katinaitė, o „Kas tos Valkirijos“ muzikologiniu-psichoanalitiniu požiūriu narplioja Beata Baublinskienė.
Viršelį puošia Joanos Gedmintaitės Ortlinda – viena iš aštuonių operos Valkirijų. Spausdiname pokalbį su šia jauna, bet jau daug pasiekusia dainininke „Mergelė tigro kailiu“.
„Akimirką žavingą“ mename su 90-metį atšventusiu tenoru Vladu Česu, be kurio vaidmenų neįsivaizduojama praeities Lietuvos operos scena.
Dėmesio! „Bravissimo“ pradeda naują rubriką „Vadybos labirintuose“, skirtą kultūros vadybos temoms. Pirmasis straipsnis – išsami Laimos Vilimienės studija „Sėkmės sudedamosios?“ apie tai, kokie kriterijai lemia meninės organizacijos sėkmę.
Tradicinėje ir visuomet sulaukiančioje dėmesio rubrikoje „Pasaulio teatrai“ šį kartą keliaujame į saulėtą Tel Avivą – apie Izraelio operos teatrą pasakoja Dalia Sverdiolienė.
Alina Ramanauskienė rašo apie Kauno valstybinio muzikinio teatro maestro „Julių Geniušą ir jo diriguojamą muziką“. Buvęs baleto primarijus Petras Skirmantas vertina mums gerai pažįstamo choreografo Krzysztofo Pastoro ir kompozitoriaus Arturo Maskato baletą „Pavojingi ryšiai“ (pagal kino išgarsintą De Laclos ronamą) Rygos scenoje, o mūsų baleto ir operos gyvenimą akylai stebinti Živilė Ramoškaitė publikuoja recenzijas „Kam reikalingos pasakos“ (apie „Miegančiąją gražuolę“) ir „Francisco Casanova – įspūdingas Eleazaras“.
Spausdiname pokalbį ir su baletmeisteriu Henriku Majorovu „Čipolinas – ir vaikams, ir suaugusiems“, prieš dešimtmetį LNOBT pastačiusiu iki šiol su pasisekimu rodomą baletą vaikams. Paklaustas, kaip atgauna jėgas intensyviai dirbdamas, atsakė: „Senovės šumerai tekstus rašė molinėse lentelėse. Ir tų užrašų ilgą laiką niekas negebėjo perskaityti. O vienas vokiečių mokslininkas iššifravo. Lentelėje buvo parašyta: „Laiko, praleisto žvejojant, Dievas į gyvenimo laiką neįskaičiuoja.“
Žurnalas „Bravissimo“
