Kaip rašo CNN, su augančiomis maisto kainomis pasaulyje susiduria visi - nuo ryžius auginančių ekvadoriečių iki Prancūzijos gurmanų, besimėgaujančių sraigėmis.
Kainos kyla dėl to, ką analitikai vadina tobula aplinkybių audra. Prie vis keistesnių orų prisidėjo ir dramatiški pokyčiai pasaulio ekonomikoje – mažėjo maisto rezervai, augo naftos kainos bei maisto vartojimas Kinijoje ir Indijoje.
Didžiausią bado grėsmę vis dar patiria skurdžiausios pasaulio tautos. Susidūrimuose dėl duonos Egipte praėjusią savaitę žuvo mažiausiai du žmonės, nedideli maištai dėl maisto šį mėnesį įsiplieskė Burkina Faso ir Kamerūne.
Tačiau protestai dėl maisto kainų dabar prasideda netgi Italijoje. Taip pat spagečių kaina padvigubėjo Haityje, o miso brangsta Japonijoje.
“Nepanašu, kad maisto kainos kristų”, - sako ekonomistas ir JTO maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarpvyriausybinės grūdų grupės sekretorius Abdolreza Abassianas. “Šiuo metu Haityje, jei vyriausybė nerems vartotojų, jiems teliks tik mažinti vartojimą. Tai žiaurus scenarijus, bet tai yra taip”, - teigė jis.
Kainos turėtų stabilizuotis, bet...
Teigiama, jog ilgalaikiu periodu kainos turėtų stabilizuotis. Ūkininkai turėtų auginti daugiau kultūrų tiek kurui, tiek maistui, o tai turėtų sumažinti kainas. Šiuo metu tai vyksta su kviečiais, kurių JAV, Kanada ir Europa planuoja auginti vis daugiau.
Tačiau vartotojai su vis didesnėmis maisto kainomis susidurs dar bent 10 metų, mano JTO maisto ir žemės ūkio organizacijos specialistai.
Tarp tokio kainų šuolio priežasčių – degalų kainos, kurios pabrangina viską nuo trąšų iki transporto ir maisto gamybos procesų. Auganti mėsos ir pieno produktų paklausa sparčiai besiplėtojančiose šalyse kelia javų, kurių reikia tiek gyvulių pašarams, tiek gamtinio kuro gamybai, kainas.
Neįprasta tai, kad dabartinė krizė paveikė visus pagrindinius produktus daugelyje šalių tuo pat metu. JTO žemės ūkio departamento duomenimis, paskutiniais metais maisto kainos JAV augo 4 proc. – smarkiausiai nuo 1990-ųjų, ir, tikimasi, kad jos augs tiek pat šiais metais.
2007-ųjų gruodį su maisto krizėmis susidūrė 37 šalys, o 20 įdiegė tam tikrą maisto produktų kainų kontrolę.
To pasekmė - JTO Pasaulio maisto programai trūksta 500 mln. JAV dolerių. Pirmadienį buvo kreiptasi į šalis donores, prašant padidinti įnašus.
Globaliame pasaulyje – jautri rinka
Anksčiau ūkininkų subsidijavimo ir paramos programos leisdavo pagrindinėms grūdus eksportuojančioms šalims saugoti didžiulį jų perteklių, kuris galėjo būti išdalintas esant trūkumui. Taip būdavo palaikomos žemos kainos. Tačiau dėl naujos prekybos politikos žemės ūkio produkcija tapo daug jautresnė rinkos reikalavimams – maisto atsargos yra pačios mažiausios per ketvirtį amžiaus.
Be rezervų, dėl blogo oro ir prasto derliaus smarkiai kyla maisto kainos.
“Rinka ypač nervinga. Ji reaguoja į menkiausius gandus apie blogą orą”, - sako A. Abassianas.
Tai reiškia, kad sausra Australijoje ir potvyniai Argentinoje, kurios yra dvi didžiausios pieno ir sviesto tiekėjos, pakėlė sviesto kainą Prancūzijoje 37 proc. Dėl tos pačios priežasties 21 proc. pabrango pienas. Pakilus šių produktų kainomis, brango ir kepiniai.
Pasak A. Abassiano, maisto produktai visame pasaulyje pabrango 23 proc.: grūdų kainos kilo 42 proc., aliejaus - 50 proc., pieno produktų – 80 proc.
Lietuvą pastaraisiais metais taip pat sukrėtė maisto produktų kainų šuolis – vasario mėnesį užfiksuota 10,7 proc. metinė infliacija. Didelę infliaciją lėmė ir ženkliai – 17,2 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.
Statistikos departamento duomenimis, vien vasarį palyginti su sausiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos pakilo 1,8 proc. 3 proc. brango mėsa ir jos produktai, 2,3 proc. - duona ir grūdų produktai, 3,4 proc. – sviestas, aliejus ir riebalai, 0,7 proc.– pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,4 proc.– vaisiai ir uogos.
2,4 procento atpigo daržovės ir bulvės.
