Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo klimatologas Arūnas Bukantis.
Kodėl Lietuvą vis dažniau užklumpa galingos audros?
Vis dar matome rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padarinius. Iki šiol yra kritikuojami ir elektros atkūrimo tempai. Ar tai yra nauja realybė, su kuria Lietuvai reikės išmokt gyventi artimiausiu laiku?
A. Bukantis: Aš sakyčiau, kad jau reikėjo išmokti gyventi, nes tokia realybė jau tęsiasi du arba tris dešimtmečius, ir tiek audros, tiek ir stiprios liūtys, ir stiprūs vėjai, niokoja Lietuvą reguliariai.
Labai keista, kad iki šiol nebuvo padaryta jokių išvadų.
Tam galima kažkaip prevenciškai bandyti pasiruošti?
A. Bukantis: Be abejo, jeigu kalbant apie elektros perdavimo linijas, tai, žinoma, visada galima išmatuoti, kokiu atstumu auga medžiai, kokio jie aukščio ir juos tiesiog pašalinti.
O kitas būdas yra kabeliavimas, bet tai užtrunka ilgiau ir tai yra brangesnis kelias, bet tai irgi būtinybė, kuri turi būti vykdoma. Tačiau pašalinti medžius, kurie gali pažeisti elektros perdavimų linijas, tam tikrai nereikia kelių dešimtmečių.
Lietuvą vis dažniau niokoja galingos audros, taip pat ir škvalai. Jeigu taip paprastai, kodėl apskritai visa tai vyksta?
A. Bukantis: Tai vyksta kartu su visais su klimato atšilimu susijusiais procesais, kadangi kartu kylant temperatūrai didėja ir drėgmė atmosferoje, ir dėl to formuojasi galingesni kamuoliniai debesys, aktyvesni atmosferos frontai, aktyvesni ciklonai.
Tokiu būdu susidaro palankios sąlygos intensyviai konvekcijai, kuri ir sudaro sąlygas formuotis pavojingiems reiškiniams. Įskaitant ir stiprias liūtis, ir krušą, ir perkūnija, ir stiprius vėjus, kurie pasireiškia škvalo, viesulo reiškiniais.
Ir tai būdinga visam pasauliui, ne tik Lietuvai, ne tik Europai, visuose regionuose yra nustatyta, kad didėja pavojingų ir ekstremalių meteorologinių ir klimatinių anomalijų.
Tai, kad vieną mėnesį Lietuvoje orai gali pasižymėti stichine sausra, o kitas mėnuo jau pilnas liūčių – kuo tai irgi reikėtų aiškinti? Čia irgi yra tiesiog klimato kaita?
A. Bukantis: Tokios anomalijos, kurios trunka savaitę ar kelias savaites, jos yra susijusios su atmosferos cirkuliacijos procesais, todėl kaip jie nusistovi kurį mėnesį, tokie orai ir įsivyrauja.
Mūsų Lietuvos platuma yra tokia, kuri yra palanki pasiekti oro masėms iš įvairių regionų – tropinės oro masės šiltuoju metų laiku atslenka, ir iš vakarų Atlantinės drėgnos oro masės, iš rytų sausos, iš šiaurės vėsesnės.
Mes turime visą asortimentą pačių įvairiausių oro masių, dėl to pas mus ir tokie kontrastingi ir greitai kintantys orai. Čia galima būtų palyginti su kokiais tropinių platumų regionais – ten būtų pastovesni orų tipai ir jie nesikeistų taip dažnai, kaip pas mus. O jeigu nusistovi pernašai iš rytų, iš pietryčių, tai pas mus susiformuoja sausros.
Jeigu įsiveržia karštos oro masės iš šiaurės Afrikos, tai tada fiksuojame kaitrą, nes tai yra būtent sausų, karštų ir dažnai dulkėtų oro masių poveikis iš tropinių regionų.
O vasarį dažnai mus užklumpa arktinės oro masės, tada fiksuojame šalnas, kaip šiemet, kad net birželio pirmą dieną buvo dar paskutinė pavasario šalna.
Lietuva gali tapti patrauklesnė turistams
Žvelgiant dabar jau į praėjusios vasaros orus, kurie vyravo Europoje, ar galima pagal tai kažkokius tendencingumus įžvelgti ir prognozuoti, kaip ateitis apskritai gali atrodyt?
A. Bukantis: Ši vasara parodė, kad tos karščio bangos darosi dažnesnės, stipresnės. Kai kuriuose Europos regionuose turėjome net keturias karščio bangas, kurios prasidėjo gegužės pabaigoje.
Temperatūra kilo aukščiau 40 laipsnių ir pasiekė net Britanijos elyną, ir kitas Vakarų Europos vidutinėse platumose esančias šalis. Tai reiškia, kad šitie procesai nei kiek nežada silpnėti, nes apie tai mes jau labai aktyviai kalbame jau nuo 2003 metų, kada buvo ypatingai pražūtinga pirmoji sausra ir karščio banga.
O su karščio bangomis, su gaisrais ir sausromis kartu ateina ir derliaus sumažėjimas, tai yra neišvengiama.Tokias tendencijas tikrai turėsime ir ateityje, ir vidutinė oro temperatūra kils, ir kartu kils ir karščio bangų temperatūra. Tokia tokia realybė neišvengiama ir ateinančiais dešimtmečiais.
Seniau buvo kalbama, kad pietų ir vidurio Europoje temperatūrai smarkiai kylant vis daugiau turistų ieškos vėsesnių krypčių. Panašu, kad Lietuva neišvengs tų temperatūros kilimų, bet vis dėlto Europos masteliu žvelgiant, Lietuva bus prie tų vėsesnių šalių? Turistai galės Lietuvą traktuot kaip tą vėsesnę šalį?
A. Bukantis: Turizmo sektorius čia yra ypatingas ūkio sektorius, kuriam prognozuojama, kad Baltijos regione susidarys palankesnės sąlygos, negu kad buvo XX amžiaus antroje pusėje, nes tada kylant temperatūrai prasitęsė vasaros sezonas.
Štai ir paskutinieji keleri metai parodė, kad net ir rugsėjo mėnesį turime vasarišką temperatūrą, tai bus palankesnės ir patrauklesnės sąlygos prie Baltijos jūros poilsiauti negu, pavyzdžiui, prie Viduržemio jūros liepos ar rugpjūčio mėnesiais, kadangi ten tiesiog yra pavojinga sveikatai, nes temperatūra dažnai būna aukštesnė kaip 35–40 laipsnių.
Ir vanduo yra šiltesnis Baltijos jūroje. Tai šiuo atveju kylant temperatūrai anksčiau prasideda turistinis toks poilsinis sezonas prie mūsų Baltijos, ir jis tęsiasi ilgiau.
Jeigu kam yra priimtina tokia temperatūra, apie 20–25 laipsnius, tai manau rinksis Baltijos jūros kurortą, o ne Viduržemio jūros regioną, kuriame gali būti 40 laipsnių.
Klimatologas atskleidė, ko sulauksime rudens pradžioje
Prasideda rugsėjis, rudens pradžia. Ko galima tikėtis pirmosiomis savaitėmis?
A. Bukantis: Pirmosios savaitės atrodo bus šiltesnės. Šiemet jau tokios aukštos temperatūros rugsėjo mėnesį neprognozuojama, kaip 2023, 2024, 2025 metais, kai buvo visiškai vasariška temperatūra.
Pirmąjį dešimtadienį ir antrojo dešimtadienio didžiąją dalį tęsis meteorologinė vasara. Tai reiškia, kad vidutinė paros temperatūra bus aukštesnė kaip 15 laipsnių.
Ji jau nukris žemiau antrojo dešimtadienio pabaigoje, tada pereisim į meteorologinį rudenį. Antroji pusė rugsėjo yra numatoma jau artima vidutinei daugiametei temperatūrai, o pirmoji pusė bus šiltesnė už vidutinę daugiametę maždaug 1–1,5 laipsnio.
Taip pat rugsėjo mėnesį Lietuvoje, ypatingai vakarų Lietuvoje, pajūryje, numatomas didesnis kritulių kiekis, apie 30–40 proc. Ten apskritai rugsėjo mėnesį iškrenta daugiau kritulių, negu rytų Lietuvoje.
Todėl rugsėjis numatomas vidutiniškai šiltas ir drėgnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
