Šiemet jau penktus metus rengtame konkurse pristatyta 1250 alaus rūšių iš 36 pasaulio šalių, o jas vertino 80 teisėjų. Konkurso organizatoriai baiminasi, kad ilgamečiam belgų dominavimui alaus rinkoje kelia grėsmę užsienyje atsirandančios alaus gamybos įmonės, nebijančios laužyti tradicijų.
„Belgija vis dar yra atskaitos taškas“, – sakė Th. Costenoble'is. Tačiau jis pridūrė, kad kai kuriose kategorijose belgiškas alaus „nebėra laikomas kokybės standartu“. Pavyzdžiui, pernai pagrindinis konkurso prizas už IPA alų atiteko aludariams iš ... Sietlo, JAV. Tai buvo pirmas kartas, kaip šis prizas neatiteko belgiškam alui.
Belgija minėtam konkursui pateikė 240 alaus rūšių ir išliko pagrindine dalyve. Tačiau jai ant kulnų mina Jungtinės Valstijos, pristačiusios 210 alaus rūšių. O trečioje vietoje atsidūrė veikiausiai geriau dėl vyno žinoma ...Italija.
Apskritai pasaulinėje alaus rinkoje šiuo metu sparčiai populiarėja vadinamasis amatininkų alus, todėl kuriasi vis daugiau „mikrodaryklų“, kurios daugiau dėmesio skiria kokybei, o ne kiekybei. Tokių daryklų skaičius Belgijoje nuo 2009 iki 2015 metų padidėjo nuo 127 iki 199. Tokia pat tendencija stebima ir pasaulyje.
Jungtinėse Valstijose mažų alaus daryklų skaičius tiesiog sprogo – nuo 1596 iki 4225, o Nyderlanduose jis daugiau nei patrigubėjo nuo 117 iki 401, Italijoje jis padidėjo nuo 256 iki 914, Prancūzijoje – nuo 332 iki 663, o Britanijoje– nuo 745 iki 1424.
