Lietuvos apeliacinis teismas (LapT) atmetė biržiečių Jono Juozėno (51 m., teistas už vagystę) ir Mariaus Šileikos (28 m., teistas Norvegijoje) apeliacinius skundus. 2014 metų liepą jie ir Biržų rajono gyventojas Vygintas Dzindzeleta (24 m.) buvo nuteisti už tai, kad dar 2006 metais į sekso vergiją ketino išvežti ir parduoti nepilnametę.
Pernai Panevėžio apygardos teismas J. Juozėnui ir M. Šileikai skyrė po ketverius metus, o trečiajam – V. Dzindzeletai, nusikaltimo darymo metu neturėjusiam 18 metų, – trejų metų laisvės atėmimo bausmes. Pastarajam bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, jam teismas skyrė auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be probacijos tarnybos žinios. Trijulė solidariai privalėjo atlyginti Veronikai patirtą moralinę žalą – sumokėti 15 000 litų (beveik 4400 eurų).
„Geradarys“ draugas
Teisme buvo įrodyta, jog Veronika (vardas pakeistas – aut. past.) buvo pažįstama su brolio draugu Vygintu Dzindzeleta. Šis, pats būdamas nepilnametis, kartais su mergina pasišnekėdavo – psichikos sutrikimų turinti mergina guosdavosi, jog norinti išeiti iš namų, nes, girdi, prie jos kabinėjasi patėvis, net prievartaująs. Apie Veroniką Vygintas prasitarė pažįstamam J. Juozėnui, kuris netruko suregzti planą, kaip mergaitei „padėti“. Girdi, pasakyk jai, davė nurodymus J. Juozėnas V. Dzindzeletai, kad nuvešim ją į Jungtinę Karalystę, kur galės dirbti valytoja ar padavėja, kad užsidirbs daug pinigų.
Nors V. Dindzeleta ir žinojo, ką paauglė ištikrųjų turės dirbti „tuose užsieniuose“, vis vien žarstė pažadus apie neva gerai apmokamą kambarinės ar valytojos darbą. Girdi, Jonas (Juozėnas) padės nukeliauti į Jungtinę Karalystę.
Patikli paauglė buvo atvežta į Panevėžį ir parodyta J. Juozėnui. Šis, įvertinęs „prekę“, parsivedė ją į savo butą, kuriame gyveno su drauge Juste. Iš Veronikos tuoj pat buvo paimta asmens tapatybės kortelė – girdi, dokumentas reikalingas perkant bilietus į užsienį.
Jono bute mergina jautėsi tarsi laisva, tačiau nuolat buvo prižiūrima: durys užrakintos, ant langų grotos, o jei namuose nebūdavo šeimininko, tai būsimąją „valytoją“ prižiūrėdavo J. Juozėno draugužė. Vieną vakarą Veronika išgirdo, kaip šis skambina kažkokiam draugui (M. Šileikai – aut. past.) ir iš pokalbio suprato, kad dirbti jai reikės visai ne padavėja ar valytoja, o prostitute.
Nespėjo pranešti
Išsigandusi Veronika išprašė iš J. Juozėno draugės telefoną ir pabandė paskambinti savo draugui Artūrui. Tačiau tespėjo pasakyti, kad yra užrakinta ir ryšys nutrūko – mat Justė atėmė iš jos telefono aparatą.
Supratęs, kad paauglė žino, kokį darbą dirbs, J. Juozėnas pasikvietė keletą draugų bei M. Šileiką ir „parodė“ Veronikai „darbo specifiką“ – visi jie paeiliui merginą žagino ir prievartavo, už nepaklusnumą mušdami ir vis pagrasindami užmušią, jei ši dar cyptels.
Kitą dieną visai sugniuždytą merginą M. Šileika nusivežė pas savo draugę Vilmą. Abu jie nutarė, jog „prekei“ reikia „suteikti geresnį vaizdą“, tad nuvedė Veroniką į kirpyklą, kur jai nukirpo ir nudažė plaukus. Po to, Veroniką aprengė seksualiais drabužiais ir, nuvežę kažkur prie garažų, surengė „fotosesiją“. Praėjus maždaug savaitei nuo išėjimo iš namų paauglė buvo įsodinta į autobusiuką, kuris vežė žmones į Angliją. M. Šileika dar įdavė 20 litų ir pranešė, kad užsienyje ją pasitiks jo draugas. Įdomu tai, kad autobusą vairavusiam Nerijui P., kuriam buvo įduotas Veronikos pasas, nekilo jokių įtarimų, kad merginai gresia pavojus. Užtat įtarimų kilo Kalvarijos pasienio poste dirbusiems pasieniečiams – po patikros jie merginą išlaipino.
Neigė kaltę
Teisme nei vienas iš trijų teisiamųjų savo kaltės nepripažino. V. Dzendzeleta aiškino, kad, girdi, jį apklaususi tyrėja liepusi jam prisipažinti – neva žadėjusi paleisti iš areštinės; kitas pareigūnas liepęs „skandinti Šileiką“ – už tai žadėjęs bylą nutraukti. O be to, Veronika pati norėjusi važiuoti...
J. Juozėnas irgi tvirtino neva tik norėjęs merginai padėti, todėl klausinėjęs M. Šileikos, ar šis nežinąs kokio nors darbo jaunai merginai – mat žinojęs, kad pastarasis dirbęs Norvegijoje, turi pažinčių. Skandalas, girdi, kilęs todėl, kad mergina ir jos motina norinčios gauti iš jo pinigų.
M. Šileika irgi tarėsi nieko nežinąs: jokios kelionės neorganizavęs, nieko neketinęs išvežti ar parduoti. Na, padarė malonumą mergaitei, pragražino, kad geriau atrodytų ir tiek. Daugiau tai nieko neprisimenąs – kur gi – tiek metų praėjo...
Poveikis nukentėjusiajai
Tačiau teismas patikėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais ir nukentėjusiosios parodymais ir pernai vasarą trijulę nuteisė. Iki kol įsiteisės nuosprendis vyrai buvo palikti laisvėje. J. Juozėnas ir M. Šileika, advokatų padedami, tuoj suraitė skundus Apeliaciniam teismui ir ėmėsi nukentėjusiosios. Vyrai taip atakavo Veroniką, kad ši net nebežinojo, ko griebtis. Kad merginos į protą „neatvestų“ artimieji, psichologai ar jos gynėjas, nuteistieji merginą tiesiog izoliavo nuo aplinkinių ir iki teismo posėdžio ją slėpė. Galų gale, tarsi kalinę atsivežė į Apeliacinio teismo posėdį, kuriame mergina privalėjo atsiimti visus kaltinimus ir paliudyti esą vyrai nekalti!
Laimė, kad mergina, nors ir smarkiai įbauginta, pamačiusi, jog teisme dalyvauja ir jos interesus ginantis advokatas, matyt pasijuto saugiau, tad liko prie savo ankstesnių parodymų. Apeliacinius skundus parašę skriaudikai, ir ypač jų advokatai, jau buvo įtikėję savo sėkme, tad Veronikos advokatą viešai išdėjo į šuns dienas ir nedaug trūko, kad šis būtų gavęs į kailį! Kaip teigė merginą globojusios institucijos atstovė, iki šiol tokio įsiūčio iš prekeivių advokatų pusės dar nebuvo tekę patirti.
Pagalba visą parą
SOS numeriu +370-679-61617 konsultuojami ir informuojami nukentėjusieji nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos bei pabėgę nepilnamečiai.
Šiuo numeriu galima skambinti ir šeimų nariams, įvairių tarnybų atstovams, kurie įtaria apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
