Prie kompiuterio kasdien praleidžiate tiek laiko, kad akys jau ima maldauti pasigailėjimo. Tarytum būtų įkritęs krislas, kurio neįmanoma atsikratyti, ir tik dažnas mirksėjimas suteikia trumpalaikį palengvėjimą...
Situacija turėtų būti pažįstama daugumai miestų gyventojų. Šiuolaikinė medicina net turi tokios būklės pavadinimą – sausos akies sindromas. Ir dėl jo mūsų laikais kenčia didžioji dalis miestų gyventojų.
Kai pritrūksta ašarų
Ypač dažnai šis negalavimas puola vadinamąsias baltąsias apykakles – tarnautojus, biurų darbuotojus, specialistus... Trumpai tariant, tuos, kurie dienas leidžia stebeilydamiesi į kompiuterio monitorių. O lemia sausos akies sindromą elementarus ašarų trūkumas.
Jeigu lig šiol manėte, kad ašaros mums reikalingos tik jausmams reikšti, labai klydote. Ant akies ragenos paviršiaus jos sudaro plėvelę, kurią ašarų liaukų išskiriamas skystis nuolat atnaujina. Tai bemaž 80 procentų (!) užtikrina mūsų regos ryškumą.
Ragenos paviršius vagote išvagotas nervų galūnėlių – kaip joks kitas žmogaus organas. Tad jeigu ašaros ją nepakankamai drėkina, nervai tučtuojau ima signalizuoti apie pavojų – ima atrodyti, kad į akis pateko svetimkūnių.
Lęšiai – ir gėris, ir blogis
Priežasčių ragenai išsausėti šiandien yra daugiau nei užtektinai, ir visas kartu jas galima apibūdinti vienu žodžiu: civilizacija.
Pavyzdžiui, dėl sausos akies sindromo kenčia praktiškai visi, nešiojantys kontaktinius lęšius. Tiesa, šiais laikais labiausiai paplitę minkštieji lęšiai gerokai patogesni už kietuosius. Tačiau jie uždengia ne tik visą plotą virš rainelės, bet ir siaurą ragenos juostelę aplink ją. To gana, kad akies audiniai sudirgtų ir sutriktų jų drėkinimas ašaromis. Taigi nešiojantiesiems minkštuosius kontaktinius lęšius sausos akies sindromas garantuotas ir neišvengiamas. Kalbėti galima tik apie tai, kokia forma – sunkesne ar lengvesne – šis negalavimas pasireikš.
Vis labiau populiarėja kontaktiniai lęšiai, skirti nešioti tik naktį. Jų poveikį specialistai vadina ortoptiniu arba ortokorekciniu: žmogui miegant lęšiai spaudžia rageną ir keičia jos gaubtumą. Iš ryto lęšiai išimami, tačiau jų padaryti „įlenkimai“ išlieka visą dieną, tad nereikia nešioti akinių. Tokiais lęšiais trumparegystė neišgydoma, tačiau galima pakoreguoti regą, kai dioptrijos siekia iki –3.
Atrodytų, ar gali būti nuostabesnis išradimas už naktinius kontaktinius lęšius? Ir tai būtų tiesa, jeigu ne vėl tas nelemtas sausos akies sindromas, garantuotas jų nešiotojams.
Jei kaltas ne oras, tai vaistai
Dar vienas esminis rizikos veiksnys yra jau minėtas kompiuterio ekranas. Jeigu jis senesnio modelio, jo skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė nepaprastai pavojinga ragenai. Todėl jau geriau nepagailėti išlaidų ir senąjį monitorių išmesti, o vietoj jo pagaliau įsigyti skystųjų kristalų. Nors ir tokie ekranai toli gražu nėra tobuli – akys vargsta nuo jų skleidžiamos šviesos ir spalvų, tai taip pat gali pažeisti rageną dengiančią ašarų plėvelę. Bet kai tenka rinktis iš dviejų blogių, geriau jau mažesnysis...
Dar vienas civilizacijos atneštas blogis – bent jau akims – yra kondicionieriai. Nesvarbu, vėsina jie ar šildo, visi jie skleidžia sausą orą – tarsi būtumėte dykumoje. Tad turėkite omenyje: jeigu jau perkate oro kondicionierių, tuo pačiu įsigykite ir oro drėkintuvą.
Ironiška, tačiau net šiuolaikinė medicina kartais būna ne į naudą mūsų akims: sausos akies sindromą sukelia beveik visos kontraceptinės tabletės. Labai dažnai nemalonius simptomus sukelia įvairūs kraujospūdį (taip pat ir akyse) mažinantys preparatai (pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, antidepresantai, trankvilizatoriai).
Hormonai apskritai turi didelę reikšmę oftalmologijoje. Pavyzdžiui, jeigu moterims prieš menopauzę trūksta estrogenų, beveik visada sumažėja ir ašarų išsiskyrimas. (Prasidėjus menopauzei, šie procesai ir vėl normalizuojasi.)
Panašų efektą gali sukelti ir refrakcinės ragenos operacijos (trumparegystei, toliaregystei, astigmatizmui koreguoti), ir jis kartais užsitęsia nuo dviejų iki keturių savaičių. Nenuostabu, kad „sausa akimi“ tenka sumokėti ir už bet kokią ragenos traumą ar jos transplantaciją. Bet čia jau nieko nepakeisi.
Padėti gali pakaitalai
Visi gerai žinome seną tiesą, kad geriausias būdas susidoroti su problema – sunaikinti jos šaltinį. Ar bent jau stengtis maksimaliai sumažinti jos sukėlėjų žalingą poveikį. Tačiau ką daryti, jeigu ir tai nepadeda? Gyventi visą laiką taip, tarsi kas į akis būtų prižėręs smėlio, – malonumas menkas.
Laimė, dabar turime pakankamą ašarų pakaitalų – vadinamųjų dirbtinių ašarų pasirinkimą. Tokius lašus tenka lašintis ir po šešis kartus per dieną, užtat jie neturi beveik jokio šalutinio poveikio (išskyrus individualų netoleravimą).
Ne taip seniai atsirado ašarų pakaitalų su metilceliulioze. Jos pasižymi ilgesniu poveikiu, tad lašintis jas tereikia du ar tris kartus per dieną. Tiesa, tokios ašaros gali palikti baltų apnašų ant vokų, o tai patinka anaiptol ne visiems. Be to, įsilašinus šių ašarų, trumpą laiką reikia taikstytis su pablogėjusiu regėjimu – tarsi per rūką, – kol jos vienoda plėvele padengia visą rageną.
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo vaistai su natrio hialuronatu. Juos lašinti pakanka vos kartą ar du per dieną.
Galiausiai galima įsigyti mikrodispersinių preparatų arba mikrokapsulių – jos veikia dar ilgiau, bet yra gana brangus variantas.
Kaip pasirinkti tinkamiausią preparatą, jei kamuoja sausos akies sindromas? Ogi paprasčiausiu bandymų ir atmetimų būdu. Savaime suprantama, juos – dirbtinių ašarų preparatus – jums turėtų parinkti kvalifikuotas gydytojas.
Autorė Sandra Miškinienė
