Su Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Dražinu susitikęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pareiškė griežtą protestą dėl anuliuotos žurnalistės Rūtos Lankininkaitės vizos ir jos paskelbimo nepageidaujamu asmeniu Baltarusijoje.
Į Užsienio reikalų ministeriją Baltarusijos pasiuntinys trečiadienį buvo iškviestas užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, kuris tuomet viešėjo Vokietijoje, nurodymu, po to, kai į Baltarusiją nebuvo įleista Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Rūta Lankininkaitė-Ribačiauskienė.
Ambasadoriui buvo pabrėžta, kad per 2010-2011 metus Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijos žurnalistams yra išdavusi 42 akreditacijas. Dar devyni kaimyninės šalies žiniasklaidos atstovų prašymai akredituoti šiuo metu yra nagrinėjami. Daug neakredituotų Baltarusijos visuomenės informavimo priemonių atstovų nevaržomai Lietuvoje rengia reportažus. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje akredituoti žurnalistai gali gauti daugkartinę metinę Šengeno vizą.
Dabartinė televizijos žurnalistės R. Lankininkaitės akreditacija Baltarusijoje baigiasi 2012 metų vasario 28 dieną, tačiau trečiadienį jai vykstant į šią šalį Baltarusijos pasieniečiai pareiškė, kad žurnalistė Baltarusijoje yra paskelbta nepageidaujamu asmeniu ir jai panaikinta viza.
Premjeras nesistebi ir įtaria, kad tai gali būti atsakomasis veiksmas. ELTA primena, kad Lietuva neįsileido Baltarusijos teisingumo viceministrės Alos Bodak.
„Aš nesu nustebęs, galbūt tai galima vertinti kaip kažkokį atsakomąjį veiksmą“, – sakė A. Kubilius.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Baltarusijos pasieniečiai trečiadienį neįleido į šalį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistės Rūtos Lankininkaitės. Jie pareiškė, kad žurnalistė Baltarusijoje yra paskelbta nepageidaujamu asmeniu ir jai panaikinta viza. Reaguodama į šį įvykį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienio popietę pasiaiškinti išsikvietė Baltarusijos ambasadorių Vilniuje.
Kaip pasakoja R. Lankininkaitė, ji su operatoriumi vyko į Gardiną daryti reportažo apie tai, kokia ten padėtis, kaip gyvena žmonės. „Žinome, kada Baltarusijoje socialinė ir ekonominė padėtis tik blogėja. Važiavome daryti tiesiog paprasto, gyvenimiško reportažo“, – pasakoja žurnalistė, turinti veikiančią metinę akreditaciją dirbti Baltarusijoje.
Atvažiavus prie pasienio operatoriui Jonui Griškoniui dokumentai buvo sutvarkyti be problemų, tačiau jų iškilo, kai imta tvarkyti pačios R. Lankininkaitės dokumentus.
„Klausimų iškilo dėl manęs, kaip jie kompiuteryje pamatė, kad esu įtraukta į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Buvo iškviestas pasienio pats aukščiausias vadas, kuris pasakė, kad man anuliuojama viza, tačiau nepaaiškino motyvų, kodėl taip yra daroma“, – pasakoja žurnalistė.
URM iškvietė ambasadorių pasiaiškinti
Tuo metu dėl neįleistos į Baltarusiją LRT žurnalistės į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienio popietę yra iškviestas pasiaiškinti Baltarusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Dražinas.
„Užsienio reikalų ministerija laukia ambasadoriaus. Jis [Vl. Dražinas] yra iškviestas“, – lrt.lt patvirtino URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.
URM atstovas pridūrė, kad po susitikimo su Baltarusijos ambasadoriumi Vilniuje bus pateikta išsamesnis komentaras dėl šio incidento.
R. Lankininkaitė: A. Lukašenka ruošiasi spalio 8-osios mitingui
R. Lankininkaitės nuomone, ji tapo nepageidaujamu asmeniu, nes per daug aktyviai pranešinėjo, kas vyksta, bendravo su opozicija, dalyvavo mitinguose, palaikė demokratijos procesus.
„Praėjusią savaitę sužinojau, kad Čekijos TV žurnalistui, kuris dirba Varšuvoje, bet turėjo akreditaciją dirbti ir Minske, Baltarusija neišdavė naujos akreditacijos. Sakyčiau, A. Lukašenkos režimas rengiasi spalio 8 d., kada vyks didysis opozicijos organizuojamas baltarusių susirinkimas, kur ketinama pareikšti nepasitikėjimą A. Lukašenka, nes padėtis – ir socialinė, ir ekonominė, ir visokia kitokia – tik blogėja“, – sako LTV žurnalistė.
R. Lankininkaitė pastebi, kad baltarusiai apie tai pradėjo kalbėti labai atvirai, neliko didelės baimės, kuri buvo prieš metus ar pusantrų: „Kai žmogui per kišenę kerta krizė, jis tada pradeda galvoti apie save, o ne apie režimą“.
