Naujų lengvųjų mašinų pardavėjai skelbiasi įveikę krizę, nes pagal oficialius duomenis 2010 m., palyginti su 2009 metais, šiek tiek ūgtelėjo automobilių pardavimas. Tačiau galimas dalykas, kad pagerėjimas yra dirbtinis, nes, kaip teigia ekspertai, gyventojų pajamos nepadaugėjo ir jie nepuolė pirkti naujų automobilių, o pardavėjų rezultatus labiausiai gerino valstybė.
Po kritinių metų – mažas atokvėpis
Atkūrus Nepriklausomybę naujų lengvųjų ir komercinių automobilių pardavimas aukščiausią tašką buvo pasiekęs 2007 metais, kai pirkėjai Lietuvoje, valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ duomenimis, pirmąkart įregistravo net 25 712 mašinų. 2008-aisiais šis skaičius sumažėjo 2 proc. - iki 25 192 vienetų.
Katastrofa ištiko, kai prieš dvejus metus visu smarkumu įsisiautėjo krizė. 2009 m. Lietuvoje įregistruotas vos 8291 naujas lengvasis automobilis – net 67 proc. mažiau nei prieš metus.
Todėl 2010 m. vos 7 proc. – iki 8906 vienetų – paaugusi lengvųjų ir komercinių automobilių rinka sukėlė tam tikrą euforiją. Bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, tiek pat mašinų buvo parduota ir tolimaisiais 2002 metais. Tačiau vėliau prasidėjo bumas, kai Lietuvos mastu buvo parduodamas sąlygiškai didelis naujų automobilių skaičius. Ne paslaptis, kad panašaus stebuklo tikimasi ir šiandien.
Tačiau rinkos ekspertai tvirtina, kad džiaugtis anksti, nes mašinų pardavimas pernai augo ne dėl to, kad gyventojai ar privačios įmonės uždirbo daugiau pinigų, o todėl, kad jų daugiau pirko valstybė.
Skaičiai slepiami
Tačiau sužinoti, kiek naujų automobilių per 2010 metus nupirko viešasis sektorius ir kokį jie sudaro procentą bendroje statistikoje, nėra taip paprasta.
Kaip „Respublikai“ tvirtino Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovas Mindaugas Beišys, pardavėjai daugmaž žino, kiek lengvųjų mašinų nuperka fiziniai asmenys ir kiek - juridiniai. „Manome, kad 2010-aisiais gyventojai nupirko apie 30 proc. naujų mašinų. Likusioji dalis teko juridiniams asmenims. Tačiau kiek iš jų atsidūrė viešojo sektoriaus įmonių ar įstaigų garažuose - nežinau, nes tokių duomenų asociacija nerenka“, - „Respublikai“ tvirtino pašnekovas.
M.Beišys pasiūlė kreiptis į „Regitrą“. Pasak LAA vadovo, ši įmonė registruoja kiekvieną mašiną, todėl turėtų žinoti, kokį naujų automobilių procentą iš bendro jų skaičiaus įsigijo viešasis sektorius.
Bet „Regitros“ atstovė Laimutė Užupė teisinosi niekuo negalinti padėti. „Valstybinės įstaigos automobilius perka per lizingo bendroves. Jei mašina nupirkta išperkamosios nuomos būdu, kol suma nebus sumokėta, automobilis bus vis tiek registruotas lizingo kompanijos vardu. Todėl mes neturime jokių galimybių pasakyti, kas stovi už išperkamosios nuomos bendrovių“, - teisinosi L.Užupė.
„Ford“, „Mazda“ ir kitų kompanijų automobiliais prekiaujančios bendrovės „Inchcape Motors“ atstovas Justas Nekrošius sakė, kad „Regitros“ atstovės pateikta informacija yra mažų mažiausiai keista. „Už valstybės lėšas perkant automobilius paprastai nesinaudojama lizingo paslaugomis. Todėl valstybės įmonė turėtų žinoti tikrąją situaciją. Manau, „Regitra“ turėtų vieno automobilio tikslumu pasakyti, kiek mašinų nupirko valstybė“, - „Respublikai“ teigė tarptautinės kompanijos darbuotojas.
Valstybės dalis – 20 proc.
Paslapties šydą bent kiek pavyko praskleisti kalbantis su vienos automobilių rinkos tyrimų bendrovės vadovu Robertu Cickevičiumi ir „Volkswagen“ automobiliais prekiaujančios bendrovės „Moller auto“ generaliniu direktoriumi Linu Karlavičiumi.
R.Cickevičius prisipažino nežinantis, kiek procentų naujų automobilių iš pernai parduotų įsigijo viešojo sektoriaus įmonės, tačiau mano, kad jis galėjo būti nemažas. „Valstybės įmonės pirkdamos naujas mašinas ypač buvo suaktyvėjusios 2010-ųjų pabaigoje. Matyt, turėjo nepanaudotų investicinių pinigų, tad metams artėjant į pabaigą juos ir išleido“, - atskleidė R.Cickevičius.
Jis tvirtino, kad jei ne praėjusių metų pabaigoje viešajame sektoriuje kilęs automobilių bumas, 2010-ųjų rezultatas galėjęs būti prastesnis nei 2009-aisiais.
Kur kas tikslesnis buvo L.Karlavičius. Mes iškart po Naujųjų suskaičiavome, kiek automobilių esame pardavę valstybei. Paaiškėjo, kad apie 20 proc. Tiesa, negaliu pasakyti, ar visose įmonėse tas procentas vienodas, nes vienos jų su valstybe dirba aktyviau, kitos - pasyviau„, - pasakojo „Moller auto“ atstovas.
Priminsime, kad ši įmonė su valstybe pernai sudarė vieną didžiausių sandorių. Baigiantis 2010-iesiems Aplinkos ministerijai priklausanti Aplinkos apsaugos agentūra įsigijo 90 visureigių „Volskswagen Tiguan“, bendra sutarties suma siekė 8,634 mln. litų. Kitaip tariant, bendrovei „Moller auto“ buvo sumokėta maždaug po 96 tūkst. litų už vieną visureigį.
Faktai
Pirkdamos naujus automobilius valstybinės įstaigos bei institucijos, tarp kurių yra ir Seimas, nuolat įsivelia į skandalus dėl galimo lėšų švaistymo arba dėl neracionalaus jų panaudojimo.
Pavyzdžiui, 2001-2005 metais seimūnai važinėjosi prabangiais 5 ir 7 serijos BMW automobiliais. Juos politikams nupirko įmonė „Auto-ūkis“, kurios didžiausias akcininkas – valstybė. Sutartys buvo sudaromos taip, kad išperkamosios nuomos įmokos iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų sumokėtos vos per dvejus metus, o vėliau už juokingai mažą likutinę vertę nauji prabangūs automobiliai buvo parduodami tiems patiems Seimo nariams, taip pat – ir nusikalstamo pasaulio atstovams.
Viena naujesnių istorijų į viešumą iškilo 2009-aisiais. Tuokart Valstybės kontrolė nustatė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), užuot pirkęs gaisrams gesinti skirtų priemonių, įsigijo prabangių visureigių. Atliekant auditą buvo nustatyta, kad nepaisydamos Vyriausybės nutarimo, draudžiančio pirkti brangesnius nei 60 tūkstančių litų kainuojančius lengvuosius automobilius be specialaus leidimo, Širvintų ir Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gavo PAGD leidimą organizuoti konkursą ir 2008 metų pabaigoje įsigijo du prabangius visureigius „Subaru B9 Tribeca“. Transporto priemonės valstybei atsiėjo net 222 tūkst. litų.
Pernai buvo kilęs skandalas dėl maždaug 150 tūkst. litų vertės trijų automobilių „Kia Ceed“ įsigijimo. Juos nupirko Teisingumo ministerija. Teisme buvo pripažinta, kad buvęs jos sekretorius Dainius Narkevičius sudarė išskirtines sąlygas minėto modelio automobilių pardavėjams ir už tai gavo 10 tūkst. litų nuolaidą nuosavam automobiliui įsigyti. Buvęs aukštas Teisingumo ministerijos valdininkas už piktnaudžiavimą pareigomis ne tik neteko darbo, bet ir prarado teisę 4 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Vidmantas Užusienis
