Apie tai, kaip porų santykius veikia neištikimybė, kokiais atvejais vertėtų sukti skirtingomis kryptimis, o kada gelbėti santykius, sutiko papasakoti psichologė, geštalto psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Vilija Girgždė bei psichologas-psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras Viktoras Keturakis.
Pokalbio metu specialistai atskleidė, kad neištikimybė – įvairių ir kompleksiškų priežasčių lydimas reiškinys, sukeliantis neigiamas emocijas tiek ją patyrusiam asmeniui, tiek partnerį išdavusiam asmeniui.
Neištikimybės poveikis santykiams
Su specialistais pradėjus kalbėtis apie tai, kokia žala santykiams yra padaroma neištikimybės atveju, pašnekovai pasakojo, kad poveikis – didelis.
Pirmiausia apie žalą pradėjo pasakoti dr. V. Keturakis. Pasak jo, neištikimybė paveikia santykius per dvi esmines dalis.
„Didžiausia žala yra pasitikėjimo sulaužymas, sugriovimas. Abidvi pusės arba viena pusė, kuri jaučiasi išduota, nustoja pasitikėti partneriu. Pasitikėjimas yra labai svarbi santykių sudedamoji dalis.
Antra dalis yra ta, kad tie santykiai, kurie buvo, pasibaigia. Iš tiesų, tai yra santykių netektis. Atrodo, kad žmonės gyvi, bendrauti gali, net jeigu ir pyksta, tačiau dažnai dėl tebesitęsiančio bendravimo netgi kyla iliuzija, kad santykiai tęsiasi ir mes sugrįšime į tokius santykius, kokie buvo. Čia yra spąstai.
Žala yra tokia, kad ankstesnių santykių daugiau nebebus. Gali gimti naujas ryšys, tačiau tam reikės daug pastangų kuriant. Didžiausia žala – prarasti santykiai tokie, kokie buvo“, – žalą aptarė pašnekovas.
Pasak dr. V. Girgždės, neištikimybė apima visas gyvenimo sritis, žmogus jaučiasi blogai ir šeimoje, ir su draugais, ir su vaikais, o labiausiai būna sukrėstas pats. Anot jos, šis reiškinys gali paveikti anksčiau atrodžiusias įprastas veiklas, koreguoti poros laisvalaikį. Vis tik, anot psichologės, labiausiai neištikimybė paveikia emocinę būklę:
„Aš pridėčiau, kad pastebiu, jog žmonėms sugriūva daug dalykų, kurie atrodė, kad gyvenime savaime klostėsi, emociškai žmogus viduje jaučiasi sugriuvęs.
Tas vidinis jausmas yra nepaprastai sunkus. Jis apima ne tik įpročių griūtį, kuriuos sukūrėte su partneriu – kai nebenorite kartu keliauti ar lankytis pas draugus. Šis vidinis sunkumas taip pat susijęs su gėdos jausmu.“
Kenčia ne tik išduotasis
Dar vienas aspektas, į kurį specialistai atkreipė dėmesį, – skausmas to, kuris buvo neištikimas. Jie pasakojo, kad dažniausiai dėmesys atkreipiamas į neištikimybę patyrusį asmenį, tačiau pamirštamas antrą pusę išdavęs žmogus.
Pašnekovai vieningai sutarė, kad emocinį poveikį neištikimybė turi abiem asmenims. Jie pasakojo, kad emocinis skausmas, šiuo atveju, neištikimu buvusiam žmogui, taip pat neišvengiamas.
„Tas žmogus, kaip taisyklė, jaučiasi kaltas. Kartais netgi iki tiek kaltas, kad vengia kaltės, o ir atsakomybės. Būdamas kaltas dažnai gali tapti besiginantis, priešiškas, neinantis į bendradarbiavimą. Tiek vienas, tiek kitas patiria tikrai sunkius išgyvenimus“, – paaiškino dr. V. Girgždė.
Tuo tarpu dr. V. Keturakis atkreipė dėmesį į tai, kad neretai išdavusiajam savo antrąją pusę asmeniui netgi nėra leidžiama išjausti savo sunkių emocijų.
„Vienas iš žalos elementų yra emocinis skausmas. Jis ar ji išduoda, įskaudina kitą, bet taip pat įskaudina ir save.
Problema yra ta, kad jeigu jis / ji padarė tą veiksmą, yra kaltas, tarsi neturi vietos savo skausmui, nes jeigu tik bando pasakyti, kad man yra blogai, išduotasis sako, kas tau blogai, čia juk tu man padarei bloga.
Tad nėra vietos jaustis blogai ar įskaudintu. Išdavusysis gali susidurti su krūva kentėjimo išgyvenimų, be teisės jaustis nekaip ir dalintis tais jausmais“, – pastebėjimu dalijosi dr. V. Keturakis.
Kada reikėtų sukti skirtingais keliais?
Prabilus apie tai, kokiais atvejais neištikimybės išbandymas santykiuose yra lemtingas ir vedantis porą prie skyrybų, dr. V. Girgždė tikino, kad tai gali lemti kelios priežastys.
Visų pirma, ji išryškino kultūrinį kontekstą, kuriame gyvena pora. Pasak jos, vienais atvejais poligaminiai santykiai yra priimtini, kitais – ne.
Yra subkultūrų, kuriose gana atlaidžiai žiūrima į vienkartinius ne monogaminius epizodus, santykiai nesugriūna. Vyrauja požiūris, kad laikas išgydys arba su viskuo reikia susitaikyti.
„Kai visiškai nepriimtina, tada žmonės galvoja, kad tik skyrybos yra sprendimo būdas“, – paaiškino pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį į vietą, kurioje gyvename mes, ir pasakojo, kad Lietuvoje yra labiau linkstama į neištikimybę žvelgti kaip į išbandymą, o ne santykių baigtį.
Pasak jos, vyrauja nuostata, kad vienas nukrypimas gali būti atleistinas, tačiau šiam nuklydimui pasikartojus – persvarstomas buvimas kartu.
„Aš manau, kad jeigu žiūrėtume geografiškai, kaip yra Lietuvoje, tai yra tikrai labai pasikeitęs santykis. Kažkoks vienas epizodas nepakeičia eigos santuokoje, vis tiek žmonės išlieka šeimoje, jeigu jie pasižiūri į tai kaip į rimtą krizę.
Bet jeigu tai, praktiškai, nutylima, galvojama, kad nieko čia tokio, žmonės nėra atidūs pasikartojantiems santykiams su trečiais asmenimis, tai, man atrodo, čia ir yra ta vieta, kai iškyla klausimas, ar tikrai buvimas santuokoje gali toliau tęstis“, – atkreipė dėmesį dr. V. Girgždė.
Kada vertėtų pamėginti likti kartu?
Su pašnekovais pradėjus kalbėtis apie atvejus, kuomet porai verta dar kartą pabandyti ir gelbėti savo santykius net ir po neištikimybės, specialistai pateikė savo nuomones.
Dr. V. Keturakis pasakojo, kad svarbiausia yra išsigryninti motyvą, dėl kurio gali būti stengiamasi. Pasak jo, tokie motyvai neretai tampa vaikai, meilė.
„Vaikai, suvokiama jų gerovė yra reikšmingas argumentas siekiant pasistengti kurti santykius po neištikimybės. Tam reikės kalbėtis, klausytis, stengtis atlaikyti stiprius savo ir partnerio jausmus, atsiprašyti, susitaikyti, atleisti.
Žmonės turi nudirbti du darbus. Vienas – suvokti savo kaltę, klausytis, išgirsti, kokį poveikį sukėlė kitam, jeigu galima taip sakyti. Kitas – atleisti, o šitam darbui reikalinga prasmė, dėl ko eiti sunkiu keliu.
Vaikai gali būti viena iš prasmių. Kita prasmė – baimė likti vienam. Trečia prasmė gali būti meilė ir noras gyventi su žmogumi, noras kurti gyvenimą, tikėtis, dirbti, kad taip nebūtų. Žmonės turi turėti motyvą ir paskatą, nes santykių kūrimas yra darbas“, – akcentus sudėjo psichologas-psichoterapeutas.
Tuo tarpu dr. V. Girgždė papildė savo kolegą, paaiškindama, kad neištikimybės atveju, norint su partneriu judėti pirmyn, būtina santykių savirefleksija.
Ji pasakojo, kad svarbu atkreipti dėmesį į momentus, kurie galimai prisidėjo prie neištikimybės. Pasak jos, tai gali būti nejautrumo situacijos, neišspręsti klausimai apie kiekvieno poreikius, neatliepti jausmai.
„Jeigu mes žiūrėtume, kas turi pasikeisti santykyje, iš esmės, tai labai daug dalykų. Faktiškai vyksta santykių peržiūra, kad kitokiu būdu žmonės galėtų susijungti, nes ta jungtis, kuri buvo prieš neištikimybę, ji kažkokiu būdu netiko, kažkas nevyko ir tada toje peržiūroje yra labai svarbu vėl susigrąžinti save kaip žmogų, pajausti, kas man vyko, kad aš nuėjau, susidomėjau kitu.
Čia mes kalbame ne apie vienos nakties neištikimybę, o apie ilgalaikę, santykius šalia santuokos trunkančius mėnesiais, metais. Vengimas, neiškėlimas klausimų, nesikalbėjimas, aplinkybių nekeitimas, sunkumų neišsprendimas prisideda prie ryšio skurdumo. Toks elgesys gali vesti link nutolimo nuo partnerio ir pasinėrimo į santykius su kitu“, – pasakojo specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!