Šiuo metu pasaulyje statomos keturios naujos atominės elektrinės, iš jų arčiausiai Lietuvos - Suomijoje.
Suomijos Olkiluoto saloje šalia dviejų jau esančių atominių rektorių statomas trečias. Jis bus ne tik moderniausias, bet ir galingiausias visoje planetoje. Olkiluoto projektas unikalus tuo, kad kartu rengiama ir aktyviųjų atliekų kapvietė.
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, švaresnė ekologiška energijos gavyba, ekonominis patrauklumas - tokiais argumentais rėmėsi Suomijos parlamentas, prieš ketverius metus pritardamas atominių elektrinių plėtrai šalyje. Šiuo metu Suomijoje veikia 4 atominiai reaktoriai, paleisti dar septintąjį dešimtmetį, statomas penktas ir ruošiamasi šešto statybai. Iki 2016-2018 metų Suomijos energetikos įmonės planuoja gauti leidimus pastatyti ir paleisti ne tik šeštą, bet ir septintą atominį reaktorių.
Suomiai noriai dalijasi su Lietuva naujos kartos atominės energetikos patirtimi, tačiau konkrečiais patarimais nesižarsto.
Statybos gali užtrukti
Suomių energetikos kompanijos „Teollisuuden Voima Oyj“ (TVO), valdančios Olkiluoto atominę elektrinę (AE), prezidento patarėjas Veijo Ryhanenas AE informaciniame centre vykusiame susitikime su Lietuvos žurnalistais teigė, jog atominės elektrinės statybos - ilgas procesas. „Nematau priežasčių, kodėl Lietuva negalėtų jos pastatyti“, - paklaustas apie mūsų šalies galimybes, atsakė jis. Ir čia pat pridūrė, kad plačiau tai komentuoti neturįs kompetencijos.
Pasak TVO prezidento patarėjo, trečias Olkiluoto AE blokas pradėtas statyti 2005 metais, o 1600 megavatų galios trečiosios kartos reaktorius elektros energiją turėtų jau gaminti 2011-aisiais. „Tai dvejais metais vėliau, nei buvo numatyta. Planus pakoregavo per statybų eigą pakitę saugumo standartai, pokyčiai pramonėje ir griežta dokumentacija“, - pasakojo jis. Naują reaktorių pagamins ir sumontuos Prancūzijos kompanija „Areva“ bei Vokietijos konsorciumas „Siemens“.
Statybų kainą galima užfiksuoti
Tačiau paklaustas apie projekto kainą, V.Ryhanenas nė nesusimąstęs atšovė, kad bendra trečio Olkiluoto AE bloko statybos vertė yra maždaug 3 mlrd. eurų (per 10 mlrd. litų). „Tokia suma buvo nustatyta projekto pradžioje 2003 metais, o su projekto vykdytojais pasirašyta fiksuotos kainos sutartis“, - aiškino TVO prezidento patarėjas. Apie tai, kad gali kas nors pasikeisti, pakitus statybų sąnaudoms, jis net nebuvo linkęs plačiau diskutuoti.
„Projekto kaina yra fiksuota“, - pabrėžė pranešėjas. Tačiau, pasak jo, vienas Suomijos technikos universitetas apskaičiavo, kad šiandienos kainomis tokios elektrinės statyba kainuotų milijardu eurų brangiau, t. y. apie 4 mlrd. eurų (14 mlrd. litų).
Neatmetama galimybė, jog tokią sutartį galėtų pasirašyti ir Visagino atominės elektrinės statytojai. „Suomiai pradėjo statyti jėgainę dar tada, kai nebuvo bumo. Ar Lietuvoje bus fiksuota kaina, paaiškės po derybų“, - žurnalistams sakė nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ korporatyvinių reikalų vadovas Artūras Jonkus.
Energijos poreikis didėja
TVO duomenimis, elektros poreikis Suomijoje kasmet padidėja 1-1,5 procento. Pernai suomiai suvartojo 90,3 teravatvalandžių (TWh) elektros. Prognozuojama, kad 2020-aisiais elektros paklausa šalyje viršys 106 TWh. Tuo metu trečias Olkiluoto AE rektorius kasmet galės pagaminti iki 13 TWh elektros energijos. Visos dabar veikiančios Suomijos atominės jėgainės gamina maždaug ketvirtadalį visos elektros energijos, kita jos dalis išgaunama iš anglių, gamtinių dujų, biokuro ir vandens jėgos. Apie 14 proc. elektros šalis nuolat importuoja. Pasak V.Ryhaneno, lietingais metais pigiau elektrą pirkti iš Švedijos, tuomet gretimos šalies hidroelektrinės pagamina jos daugiau. Vis dėlto suomiai dar nemažai naudoja ir rusiškos elektros.
„Pusę elektros energijos Suomijoje suvartoja pramonė. Jos ir šalies gyventojų poreikiai vis didėja, tad elektros kasmet reikia daugiau“, - kalbėjo V.Ryhanenas. Pasiteiravus, kiek dabar Suomijos gyventojai moka už elektrą ir kaip keisis jos kaina dėl atominių jėgainių plėtros, TVO prezidento patarėjas teigė, jog šiuo metu privatiems vartotojams elektra kainuoja apie 15 euro centų už kilovatvalandę (52 lietuviškus centus), bet ateityje ji gali brangti.
„Neabejotina, kad elektra brangs, ir šalies gyventojai dėl to sunerimę. Bet jeigu būtume dar labiau priklausomi nuo elektros importo, visiškai negalėtume daryti įtakos jos kainai. Todėl itin svarbu didinti elektros gavybos pajėgumą Suomijoje“, - dėstė jis. Pasak V.Ryhaneno, per 60 proc. suomių tvirtai pasisako už atominę energetiką.
Atliekas saugo uolienos
Saugus radioaktyviųjų medžiagų ir panaudoto kuro tvarkymas yra kiekvienos valstybės, turinčios atominę elektrinę, rūpestis. Lietuva šias atliekas dabar saugo laikinose saugyklose - konteineriuose, o kai bus statoma Visagino atominė jėgainė, mažo ir vidutinio radioaktyvumo medžiagoms ketinama įrengti antžeminį kapinyną. Apie tokias radioaktyviųjų atliekų saugyklas, kokias turi Suomija, Lietuva gali tik pasvajoti. Olkiluoto atominės elektrinės panaudotos radioaktyviosios medžiagos laidojamos uolienose išgręžtose šachtose: mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų saugykla yra maždaug 100 metrų gylyje, o didelio radioaktyvumo medžiagas ketinama saugoti 400 metrų gylio saugykloje, kuri šiuo metu statoma šalia AE.
Atominės jėgainės pasaulyje
Tarptautinės atominės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu pasaulyje veikia 439 atominiai reaktoriai. Jų bendras galingumas - 371 684 megavatai. Daugiausia atominių reaktorių yra JAV - 104, Prancūzijos teritorijoje - 59, Japonijoje - 55, Rusijoje - 31. Po vieną atominę jėgainę turi Lietuva, Armėnija, Slovėnija ir Nyderlandai.
Jolita Žvirblytė
