Dokumentus potencialios šio strateginio objekto rangovės gali teikti iki spalio 7 d. – iš viso 2 dienas.
Anksčiau šis terminas buvo numatytas mėnesiu anksčiau – iki rugsėjo 8 d., tačiau Vyriausybė nusprendė jį pratęsti.
Kaip tuomet teigė energetikos viceministras Airidas Daukšas, vasaros laikotarpiu rinkos dalyvių aktyvumas buvo mažesnis, formuojant naują Ministrų kabinetą vyravo neapibrėžta politinė situacija, potencialiems investuotojams buvo sudėtingiau apsispręsti dėl didelių investicijų, tad terminą nukelti prašė patys rinkos dalyviai.
Aukcioną ir toliau planuojama užbaigti iki metų pabaigos, kol galioja su Europos Komisija (EK) suderinta valstybės parama.
2023-aisiais Komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
Pagal atnaujintas aukciono sąlygas, konkursas įvykti gali tik tuo atveju, jeigu jame bus mažiausiai du dalyviai – tai pavasario sesijoje patvirtino Seimas.
Birželio 9 d. startavusio konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas bus renkamas pagal naudingiausią pasiūlymą.
Tai reiškia mažiausią pageidaujamą metinę potencialaus valstybės skatinimo apimtį arba, jei skatinimas nepageidaujamas, pagal didžiausią vystymo mokestį, kurį laimėtojas įsipareigoja sumokėti valstybei.
Projektas bus iš dalies kompensuojamas jo rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą, o į vartotojų mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą kaštai bus įskaičiuojami tik nuo tada, kai parkas pradės veiklą.
Planuojama, kad tai įvyks 2033 m.
Laimėtoją turės tikrinti ir vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis yra skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.
