Į atskirus konteinerius mesti atliekas beprasmiška, nes jos galiausiai vis tiek suverčiamos į vieną šiukšliavežį - šitokie pasiryžimą rūšiuoti atliekas sugriaunantys pasakojimai pastaruoju metu sklinda iš lūpų į lūpas. Ar komunalinių atliekų tvarkytojai gyventojų pastangas prisidėti prie antrinių žaliavų tausojimo iš tiesų paverčia niekais?
Judama į priekį
Šviečiamąjį aplinkosaugos projektą „Aš - žalias“ inicijavusi Aplinkos ministerija atsako - gyventojų triūsas nenueina perniek ir pateikia tai įrodančius argumentus. Svarbiausias jų yra tas, kad antrinės žaliavos surenkamos specialiu transportu.
„Atliekų rūšiavimo sistema dar neįsisiūbavusi ir neveikia be trukdžių, bet judame į priekį. Pastebime, kad atliekų rūšiavimo idėja užsikrečia vis daugiau žmonių, apmaudu, kad jų užsidegimą rūšiuoti atliekas užgesina klaidinantys gandai. Neprotinga manyti, kad gyventojai skatinami rūšiuoti veltui. Niekas neinvestuotų į beprasmes akcijas“, - tvirtino aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis.
Perrūšiuojamos antrą kartą
Pastaruoju metu girdimos istorijos, kad atliekos iš spalvotų konteinerių suverčiamos į vieną šiukšliavežį, nėra pramanas. Tačiau tai ne dingstis nustoti rūšiuoti atliekas, nes dalis antrinių žaliavų surenkamos į specialius šiukšliavežius su sekcijomis skirtingoms atliekoms.
Mažiausiai galimybių sumaišyti antrines žaliavas su mišriomis komunalinėmis atliekomis, kai antrinės žaliavos surenkamos į varpo formos konteinerius. Joms ištuštinti naudojama speciali technika, retai pritaikoma mišrioms atliekoms surinkti.
Kartais plastikas ir popierius pilami į vieną mašiną, kad būtų sumažintos transportavimo išlaidos, tai ypač aktualu sunkmečio sąlygomis. Stiklas į bendrą krūvą neverčiamas, nes išvežamas kitaip negu popierius ar plastikas, nepresuojamas.
Jeigu plastikas, popierius ir metalas sumaišomi, gyventojų darbas rūšiuojant šias antrines žaliavas nenueina perniek. Antrinės žaliavos prieš pasiekdamos perdirbėjus perrūšiuojamos antrą kartą, Lietuvoje tai daroma rankomis.
„Europoje popieriaus ir mišrių plastiko bei metalo pakuočių antrinis rūšiavimas vyksta atskirai, nes naudojamos skirtingos technologijos. Lietuvoje, kol pigiausia naudoti antrinį rūšiavimą rankomis, šių skirtingų atliekų srautų rūšiavimui naudojama ta pati linija, todėl nėra bėdos, jeigu sumaišomas plastikas ir popierius“, - pasakojo Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.
Užteršiamas spalvoto konteinerio turinys
Gyventojus rūšiuoti atliekas skatinantį projektą „Aš - žalias“ inicijavusi Aplinkos ministerija pripažįsta, kad vis dėlto pasitaiko atvejų, kai atliekos iš rūšiuojamų konteinerių sumaišomos su mišriomis komunalinėmis.
Tačiau taip yra ne dėl atliekų tvarkytojų aplaidumo. Būna atvejų, kai atvėrę rūšiuojamoms atliekoms skirto konteinerio dangtį vežėjai pamato, jog jame didžioji dalis atliekų nėra antrinės žaliavos, o mišrios komunalinės atliekos, netinkamos perdirbti.
„Tokia problema dažnai kyla ten, kur antrinėms žaliavoms surinkti naudojami ne specialūs, o buitinėms atliekoms pritaikyti konteineriai (su atidaromu dangčiu). Į jį be vargo galima įmesti didelius maišus su buitinėmis atliekomis. Todėl savivaldybėms rekomenduojame statyti specialiai antrinėms žaliavoms pritaikytus spalvotus konteinerius“, - teigė R.Radavičienė.
Aplinkosaugos projekto „Aš - žalias“ iniciatoriai gyventojus, pastebėjusius, kad atliekos iš spalvotų konteinerių pilamos į bendrą šiukšliavežį, ragina nesipiktinti tylomis, o apie tai informuoti savivaldybę.
Jonė Vasiliauskaitė
