„Sveikinuosi su jumis ir siunčiu linkėjimus iš saulėtojo Majamio. Veiksmo čia tikrai netrūksta. Ir kol vieni, tokie kaip aš, Majamį pasiekia Atlanto vandenyną perskridę, tai yra tokių, kurie tam renkasi gerokai didesnį iššūkį ir aš neabejotinai kalbu apie mūsų šių dienų herojų Aurimą Valujavičių. Jis jau visai šalia Majamio krantų, tad nenumaldomai artėja ta akimirka, kai Aurimas taps trečiuoju žmogumi pasaulyje, kuris Atlanto vandenyną nuo žemyno iki žemyno įveiks savo irkline valtimi“, – iš Majamio linkėjimus siunčia J. Petkevičiūtė.
Jau 118 dienų Atlanto vandenyne praleidęs keliautojas sako, kad nors finišas kone ranka pasiekiamas, paskutinis etapas įtemptas.
Aurimas sako, kad jį gąsdina praskrendantys lėktuvai – vaikinui dar sunku adaptuotis prie garsų, kuriuos seniai girdėjo. Ir Aurimą glumina ne tik civilizacija. Iki pat Majamio – seklumos. O ten gyliui kai kur tesiekiant vos metrą – du, net ir viena neatidi klaida gali kainuoti labai daug.
Be to, Aurimui tenka grumtis su galinga jėga – maždaug 5 km/val. greičiu šiaurę viską nešančia Golfo srove. Tad kol finišas nepasiektas, tikslas Aurimui labai aiškus.
„Reikia tik dabar nesusimauti ant paskutinių jūrmylių, neatsipalaiduoti, laikytis kurso ir saugiai pasiekti žemyną“, – sako A. Valujavičius.
Paskutines valandas iki žemyno skaičiuoja ne tik Aurimas, bet ir didžiausia jo palaikymo komanda. Tėtis į Majamį atskrido prieš kelias dienas, o štai senelis ir brolis Majamyje jo laukia jau mėnesį.
„Nu ką? Išlips... apkabinsiu, pabučiuosiu tėviškai ir pasveikinsiu su sėkmingu perplaukimu per Atlantą. – Didvyris Jums jūsų anūkas? – Taip, čia po Dariaus ir Girėno didvyris... Tikrai visa Lietuva ošia, visi stebisi jo ištverme ir drąsa. Tikrai jis suvienijo žmones visus. Pamatė, ką vienas žmogus gali padaryti Lietuvai“, – sako Aurimo senelis Virgilijus Kazlauskas.
Brolis gi žada pasirūpinti tuo, ko Aurimas labiausiai pasiilgo vandenyne. Šaltibarščiais. Tik juokaudamas sako, kad daug jų nesitikėtų.
„Aš nemanau, kad jam reikia dviejų kanistrų tų šaltibarščių. Manau, pradžiai užteks ir vieno „bliūdelio“, – sako Aurimo brolis Deividas Valujavičius.
Ir nors juokų ant kranto netrūksta, nenuginčysi vieno – su kiekviena valanda didėja ne tik jaudulys, bet ir ilgesys.
„Norisi apsikabinti. Vis tiek jau keturi mėnesiai nematyta. Pasiilgom... Žiauriai, žiauriai pasiilgom. Na, keturi mėnesiai. Sūnus vis dėlto. Pirmutinis“, – sako Aurimo tėtis Tomas Valujavičius.
Su jauduliu istorinės Aurimo Valujavičiaus kelionės pabaigos laukia ir visa Lietuva. Taip pat Amerikos lietuviai, kurių didelis būrys jau rytoj atvyks jo pasitikti. Tad belieka tik išlaukti tos akimirkos, kai jis po 119 dienų vandenyne žengs tą pirmąjį žingsnį ant žemės čia, Majamyje.
