Asociacijos LGL apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nenumato nei ŽEIT ekspertų grupės teikiamos išvados turinio reikalavimų, nei nuostatų, kokių veiksmų turėtų imtis žurnalistų etikos inspektorius, gavęs tokią išvadą. Nenumatoma ir kokiu administraciniu aktu tokie veiksmai turėtų būti įforminami. „Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įstatyme paliko teisinę spragą, kuri inspektoriui vienais atvejais leidžia priimti sprendimą, o kitais atvejais suinteresuotam subjektui pateikti tik ekspertų grupės išvados kopiją“, – rašoma asociacijos LGL skunde.
VAAT nutartyje pažymima, jog ŽEIT išvadoje „nėra nustatyta jokių teisių ar pareigų nei LGL, nei viešosios informacijos skleidėjui, nėra nustatyta jokių teisinių pasekmių už išvadoje numatytų rekomendacijų nepaisymą – išvada laikytina informacinio – rekomendacinio pobūdžio raštu“.
Tuo tarpu asociacijos LGL apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui akcentuojama, kad ŽEIT išvada „konkrečių teisinių santykių kontekste įgyja privalomąjį pobūdį ir sukelia konkrečias teisines pasekmes tiek viešosios informacijos rengėjui (t.y. LGL), tiek skleidėjui (komercinei televizijai)“. „ŽEIT išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos ribojimais, kadangi jų nepaisymas užtraukia atsakomybę“, – pabrėžia asociacija LGL.
Spalio 23 dieną asociacijos LGL pateiktame skunde VAAT nurodoma, kad dvi komercinės televizijos š.m. rugsėjo 15 dieną gavusios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) išvadą, motyvuodamos galimybe pažeisti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, apribojo minėto vaizdo klipo transliaciją nuo 23 iki 6 valandos pažymėjus ženklu S (t.y. „skirta tik suaugusiems“). Asociacija LGL skunde pažymėjo, jog ŽEIT išvada „padaro informaciją apie LGBT* (lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis) visiškai neprieinamą nepilnamečiams“.
