Viktorą Uspaskichą ilgai laikėme Lietuvos politikos pokštu, sukurtu „Dviračio žiniose“. Bet buvo juokinga, kol apie Lietuvos valstybės reikalus svarstė Remigijaus Vilkaičio Agurkichas, kai Lietuvą mokyti pradėjo verslininkas V. Uspaskichas, darosi nebejuokinga. Netgi pavojinga.
Ir visai nesuprantamas vieno politikos apžvalgininko noras juokais nuleisti visus Darbo partijos lyderio išsišokimus ir pareiškimus. Esą šneka žmogus lyg girtas, tai nėra ko čia rimtai reaguoti. Bet tas nemokamų koncertų ir užstalių organizatorius nėra pramogų verslo veikėjas, V. Uspaskichas yra didžiausią frakciją Seime turinčios partijos lyderis, galintis nulemti svarbiausius valstybės ekonominius ir politinius sprendimus. Prie garbaus politologo pastabos dar sugrįšime.
Man yra nejuokinga girdėti vis pasikartojančius Darbo partijos vedlio išpuolius prieš daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valia išrinktą prezidentą. Nejuokinga, nes puikiai suprantu, kad prezidentas niekinamas ir įžeidinėjamas neatsitiktinai, kad tai nėra šiaip plepiam žmogui išsprūdę posakiai. Tai gerai apgalvoto plano dalis.
Siekiama visų pirma patikrinti žmonių reakciją, pažiūrėti, ar prezidento institucijos žeminimas gali būti pavojingas politikui. Juk jeigu žmonės padeda juoktis, pasakius, kad valstybės vadovas yra senas, tuomet galima sakyti, jog jis toks senas, kad nebežino, ką daro, taigi nereikia kreipti dėmesio į prezidento žodžius. Akivaizdu, kad tikslingai siekiama sugriauti Valdo Adamkaus autoritetą, siekiama kritinę visuomenės dalį įtikinti, kad prezidentas neturi teisės ir galių daryti įtaką tam, kas vyksta Lietuvoje. Panašiai pastaruoju metu yra elgiamasi ir su Algirdu Brazausku, kuriam vis dažniau lyg ir netyčia primenamas jo amžius, o „paslaugi“ žiniasklaida sugeba dramatizuoti kiekvieną premjero kojos nikstelėjimą. Žmonėms įkyriai brukama mintis, kad premjeras ir prezidentas jau neįtakingi, senstantys ponai, kurių nereikėtų labai paisyti.
Ir tai daroma ne vienkartinio efekto vardan, o siekiant ilgalaikio rezultato. Puikiai suvokiant, kad aukščiausi valstybės vadovai negali kaip sportininkai arenoje įrodinėti savo fizinės formos, todėl V. Adamkus gali tik mandagiai Darbo partijos pirmininką pamokyti gero tono taisyklių, o A. Brazauskas priverstas viešai atsakinėti ir aiškintis.
Stebėtinai tylus tik Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, kurį politikos klausimais per rinkimų kampaniją (ir gal ne tik) konsultavo jau minėtas politikos ekspertas V. Uspaskichas viešus išpuolius prieš valstybės vadovą ir pačią valstybę laikantis tiesiog šiurkščiais juokais. A. Paulauskui niekaip neužtenka drąsos išsireikalauti iš teisėsaugos institucijų aiškaus atsakymo dėl to, ar jo koalicijos partneris turi tikrą diplomą, ar klastotę. A. Paulauskui užteko ryžto V. Uspaskicho užsakymu prilipdyti Artūrui Zuokui Abonento pravardę, bet neužteko drąsos parodyti aiškią poziciją Vilniaus mero interpeliacijos istorijoje.
A. Paulauskas niekaip nereagavo ir į V. Uspaskicho išpuolius prieš prezidentą: jokių skambių pareiškimų apie etiką, moralę ir pan. Jam nekeista ir tai, kad jo koalicijos partnerių partija platina pareiškimus apie tai, jog jų lyderis atidarinėja prekybos centrus Maskvoje. Tarsi tai būtų visiškai normalus politiko užsiėmimas – steigti naujus prekybos centrus ir plėsti savo verslą. Ką tai turi bendro su valstybės ir jos piliečių interesais?
Bet A. Paulauskas Darbo partijos lyderiui atleidžia bemaž viską, nes puikiai supranta, kad turėdamas tik 10 partijos kolegų Seime, Seimo pirmininku nebūsi. Užtektų V. Uspaskichui užsirūstinti, ir Seimo pirmininko kėdė atitektų Viktorui Muntianui, kuri pagal politinių jėgų išsidėstymą Seime jam ir turėtų priklausyti. Pagaliau su V. Uspaskicho parama A. Paulauskui norisi pagaliau patekti į Prezidentūros rūmus. Be to, panašu, kad V.Uspaskicho Darbo partija ir ją pagimdžiusi A. Paulausko Naujoji sąjunga kartu dalyvaus savivaldybių tarybų rinkimuose. Todėl nekeista, kad jam artimas politologas Darbo partijos lyderio įžūlų nesiskaitymą su prezidento institucija mėgina paversti neatsakingais pajuokavimais.
Artūras Melianas yra Liberalų ir centro sąjungos valdybos narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
