Penktadienio (07.18) vakarą liepos karščio nuvargintus kūnus “Radiocentras” kvietė į “Saulės smūgį”, kuris stipriausiai smūgiavo nusileidus saulei. Susiliejus su minia, kilnojant rankas ir kojas buvo galima palaistyti Vilniaus Kalnų parko augmeniją paskutiniais sūraus prakaito ištekliais, likusiais po varginamai karštos savaitės.
Oficiali renginio pradžia - 18 val., dar nenusėdus dienos dulkėms. Tuo metu publikos buvo mažiau nei apsaugininkų ir kitokių techninių padėjėjų: kur ne kur išsibarstę potencialūs šokėjai kol kas tik atsargiai žvalgosi, o plokštelių grojikas (DJ) dirba tuščiai šokių aikštelei. 19 val. aikštelę keliems šimtams nedrąsiųjų bando apšildyti du žmonės, o dar po dviejų valandų pagal nepretenzingus “house” ritmus jau ošia minia. Kukliai kūnus pridengusios “go-go” šokėjos, minios kraujo kaitintojos, pakaitomis lipa ant scenos po keturias. Šen bei ten šmirinėja vienos kosmetikos firmos merginos ir dalija reklamą, kviečia darytis įmantrias šukuosenas. Už pagrindinės scenos pastatyta dar viena: relaksacijos tikslams ten skamba ramesnė muzika. “Garsiais” ir “žvaigždėmis” vadinamų didžėjų Luke’o Howardo, Kid Loco, Kerri Chandlerio, Philo Hartnollo ir Paulo Murphy pasirodymai vėluoja - nesulaužoma renginių etiketo taisyklė. “Pernai apsilankė apie 10 tūkstančių žmonių, šiemet tikriausiai ateis panašus skaičius, bet pelno nesitikim - tai daugiau reklaminis renginys”, - statistiką ir lūkesčius dėsto organizatoriai.
Vadinamosios “masovkės”, šokių šventės, kuriose dalyvauja tūkstančiai žmonių, Lietuvoje įvyksta retai. Besižavintys šiuo Vakarų Europos reiverių išradimu dar gali susiburti tik vasario mėnesį Valentino dienos proga rengiamame “Techno Valentino”. Po kelių dešimčių nesėkmingų bandymų išsiaiškinti susiliejimo su minia magiją vis dėlto pavyksta rasti vieną šokių filosofą. “Tik taip tu gali suprasti skruzdėlyną ir pajusti kosminį bendrumą”, - pasakoja, kaip ir dera, slapyvardžiu prisistatantis Dūzgas.
Pernai šis ekonominės klasės renginys buvo nemokamas, šiemet jau teko krapštyti 5 litus. “Tokios savivaldybės taisyklės”, - aiškino renginio organizatoriai. Pagal taisykles nebuvo leidžiama išsinešti alaus (3 litai už 0,4 litro) iš jo pardavimo vietos, pagal taisykles visi linksmybių ištroškę nepilnamečiai turėjo būti lydimi suaugusių. Tačiau vartus saugantys apsaugininkai ne visada žino esą stebimi žurnalistų ir dažnai net neapsimeta reikalaują amžių patvirtinančių dokumentų, tad Kalnų parką užplūdo ne tik jauni suaugėliai, paaugliai, bet ir vaikai. Dauguma atvykėlių didžėjų būtų tikę jiems į tėvus ar ypatingais atvejais į senelius - beveik visi yra sulaukę keturiasdešimtmečio arba jį patirs greitu metu.
Nepilnamečius pastaruoju metu bandome saugoti ypač aktyviai. Galbūt todėl dažname reportaže iš pramoginio renginio jie tampa pagrindiniais veikėjais. Dvi dienas prieš renginį Vyriausybė pritarė, kad iš nepilnamečiams alkoholio pardavusios įmonės turėtų būti atimama licencija verstis mažmenine alkoholio prekyba, tad alaus pardavėjai “Saulės smūgyje” buvo akyli, reikalavo pažymėjimų iš visų įtartinesnių. Tačiau Vyriausybė pamiršo, kad nepilnamečiai gali turėti visada padėti pasiryžusių suaugusių draugų. Užtikęs du už palapinės besislepiančius jaunuolius nemutavusiais balsais, ragaujančius alų, nutaisiau rūsčią miną: “Tai iš kur alaus gavot?”. “Draugas... davė palaikyt... Ne mūsų...”, - murmėjo vieni vaikai, o vėliau to paties užklausti kiti mane pasiuntė toliau nei artimiausia parduotuvė.
Kai kurie šokių scenos mėgėjai nuogąstavo, kad dėl mažos renginio kainos prisirinks energijos neturinčių kur dėti, kitus apspardyti mėgstančių keistuolių. “Viskas ramu”, - maždaug 23 val. tvirtino vienas policininkas. “Viskas ramu”, - aiškino ir kalbinti šokėjai, o aš veltui ieškojau reportažą pagražinti galinčių muštynių. Medikai patikliems žurnalistams pasakojo, kad darbo beveik neturėję, vos kelios nerimtos šokių aikštelėje patirtos traumelės, tačiau jų automobilyje teko matyti ir kažkokios medžiagos padauginusį, prieš save į tuštumą žiūrintį nelaimėlį, kuriam buvo matuojamas pulsas.
