Arkties ledo danga sparčiai traukiasi, o tai gali sukelti pasaulinius klimato pokyčius. Šiuo metu ledo plotas regione siekia 4,1 mln. kvadratinių kilometrų, kai tuo tarpu 2007 metais jis viršijo 4,17 mln. kvadratinių kilometrų. Apie tai antradienį skelbiama Jungtinių Valstijų nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (National Snow and Ice Data Center) ataskaitoje.
„Per pastaruosius trisdešimt metų gerokai sumažėjo tiek Arkties ledo dangos plotas, tiek ir jos storis. Ledo lygis Arktyje per šį laikotarpį sumažėjo 13 proc., – pareiškė JAV nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslinis bendradarbis Waltas Meieris. Jis pridūrė, kad „per metus Arkties ledo zona susitraukia 155 tūkst. kv. kilometrų, kas prilygsta dviejų JAV valstijų plotui“.
Ledų tirpimą Arktyje mokslininkai tiesiogiai sieja su kasmet augančiu į atmosferą išmetamų kenksmingų atliekų kiekiu, o tai, specialistų nuomone, neabejotinai skatina pasaulinį atšilimą ir pastebimą pasaulinio vandenyno lygio kilimą. Pesimistiškiausiomis prognozėmis, iki 2040 metų Arkties ledynai gali išnykti visiškai.
Tačiau kai kurie ekspertai nurodo ir teigiamus pasaulinio atšilimo aspektus.
Pavyzdžiui, Norvegijos Nanseno ekologinių tyrimų ir distancinio zondavimo centro direktorius Ola Johansenas teigia, kad „ledų, kurie susiformavo Arktyje prieš 2,5 mln. metų, tirpimas padidins krovinių pervežimų srautus Šiaurės jūros keliu“.
„Tai turės ekonominės naudos šiam regionui priklausančioms ir kaimyninėms šalims, – sakė jis. – Be to, ateityje labai padidės naftos ir dujų gavyba, nes čia glūdi 32 proc. pasaulinių energijos išteklių atsargų“.
