Apklausus 3 850 žmones šešiose arabų valstybėse paaiškėjo, kad JAV prezidentas George`as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) yra labiausiai nemėgstamas pasaulio lyderis, o Jungtinės Valstijos ir Izraelis laikomos kur kas pavojingesnėmis šalimis už Iraną.
67 proc. respondentų teigė, kad Jungtinės Valstijos galėtų pagerinti savo įvaizdį, jeigu sėkmingai padėtų sudaryti visapusišką Artimųjų Rytų taikos susitarimą.
Kiek mažiau - 33 proc. - apklaustųjų sakė, kad jų įvaizdis pasikeistų, jeigu Vašingtonas išvestų savo karius iš Irako.
Apklausos rezultatai rodo, kad arabų ir Izraelio konfliktas "tebėra pagrindinė prizmė, žvelgdami per kurią žmonės vertina Jungtines Valstijas", nors daugiausia tarptautinio dėmesio tenka karui Irake ir Irano krizei, teigė Shibley Telhami (Šiblis Telhamis) iš Sabano centro Artimųjų Rytų politikai.
Šią apklausą Sabano centro užsakymu atliko tyrimų kompanija "Zogby International". Interviu su žmonėmis buvo imami Egipte, Saudo Arabijoje, Jordanijoje, Libane, Maroke ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Respondentų buvo prašoma nurodyti pasaulio lyderį už savo šalies ribų, kurio jie labiausiai nemėgsta.
38 proc. arabų nurodė G.W.Bushą, 11 proc. - buvusį Izraelio ministrą pirmininką Arielį Sharoną (Arielį Šaroną), 7 proc. - dabartinį Izraelio ministrą pirmininką Ehudą Olmertą, o 3 proc. - Didžiosios Britanijos premjerą Tony Blairą (Tonį Blerą).
Paprašius įvardyti lyderį, kuriuo labiausiai žavisi, 14 proc. apklaustųjų nurodė Irano remiamos Libano islamistų grupuotės "Hizbollah" lyderį Hassaną Nasrallah (Hasaną Nasralą).
8 proc. respondentų žavėjosi Prancūzijos prezidentu Jacques`u Chiracu (Žaku Širaku), 4 proc. - Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu (Mahmudu Ahmadinedžadu), o 3 proc. - Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu (Hugu Čavesu).
"Hizbollah", M.Ahmadinejadas ir H.Chavezas yra Jungtinių Valstijų priešininkai, tuo tarpu J.Chiracas susipriešinęs su Vašingtonu buvo prieš karą Irake.
79 proc. respondentų didžiausia grėsme laikė Izraelį, o 74 proc. - Jungtines Valstijas. Iraną, kurį Vašingtonas laiko pavojingu dėl branduolinių ambicijų, paminėjo tik 6 proc. arabų.
Nors. G.W.Bushas ir kai kurie JAV politikai tvirtina, kad amerikiečių kariai negali šiuo metu pasitraukti iš Irako, nes paliktų jame chaosą, 44 proc. apklaustų arabų manė, kad irakiečiai rastų būdą išspręsti savo nesutarimus. 33 proc. taip pat buvo įsitikinę, kad JAV pajėgų išvedimas dabartinei padėčiai neturėtų jokios įtakos.
Tai, kad pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, pilietinis karas Irake greitai išplistų, teigė tik 24 proc. arabų.
