Žemiau pateikiamas straipsnis buvo parašytas dar 2004 vasario 3 d. ir šiek tiek vėliau atspausdintas Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Skaitytojams siūlau įvertinti dar tada pateiktas prognozes, palyginant jas su dabar jau puikiai žinomomis Lietuvos Valstybės, Lietuvių Tautos bei Lietuvių kalbos realijomis.
„Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?“. Štai koks klausimas iškyla lietuviams, stojant į Europos Sąjungą. Daug kas mano, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai nepamirš savo gimtosios kalbos, būdami Europos Sąjungoje. Bet yra ir kitokių nuomonių. Kalbinu Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininką Kęstutį Čeponį:
- Prašome plačiau papasakoti apie jūsų organizaciją.
- Lietuvos žygeivių judėjimas susiformavo dar sovietiniais laikais, maždaug 1960-1968 metais. Sutriuškinus Lietuvoje ginkluotą partizaninį sąjūdį, vadinamojo chruščiovinio atšilimo metu Lietuvoje kūrėsi įvairūs tautiniai judėjimai, veikę legaliais metodais (tuometinių sovietinių įstatymų požiūriu). Šių judėjimų tikslas buvo išsaugoti lietuvybę, kadangi sovietinė sistema labai aktyviai rusifikavo Lietuvą. Lietuvos istorija buvo perrašinėjama, kultūros paveldas naikinamas, o lietuvių kalba išstumiama iš viešojo gyvenimo.
Žygeivių judėjime dalyvavo daug tūkstančių aktyviausių jaunuolių, daugiausia aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai.
1968 metais žygeiviai įkūrė Ramuvos judėjimą, kurio tikslas buvo išsaugoti lietuvių etnines tradicijas ir papročius.
1988-1991 Sąjūdžio metais nemaža dalis aktyviausių sąjūdiečių buvo Žygeivių ir Ramuvos judėjimų nariai (beje, tame tarpe ir Ignalinos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrėjas Aringas Gorodeckis). 1990 metų vasario 1 dieną buvo įkurta Lietuvos žygeivių sąjunga. Mane išrinko šios sąjungos pirmininku. Po kelių mėnesių buvo įkurta Lietuvos Ramuvų sąjunga. Jos pirmininku tapo žygeivis ir ramuvietis Jonas Trinkūnas.
- Kaip jūs manote, ar, įstojus į Europos Sąjungą, nebus tokių pačių problemų, kaip Sovietų Sąjungoje?
- Ne manau, o esu įsitikinęs, kad bus žymiai blogiau, negu buvo Sovietų Sąjungoje.
- Prašome argumentuoti jūsų atsakymą.
- Lietuvos istorija akivaizdžiai įrodo, jog lietuviai praranda savo kalbą ir etninę kultūrą, susidūrę su Vakarų įtakomis. Praeityje tai buvo germanizavimas ir polonizavimas, dėl kurių lietuviai prarado savo (ir kitų baltų ) etnines žemes: didžiąją dalį Mažosios Lietuvos, Palenkę (buvusią Galindiją), beveik visas jotvingių gyventas žemes, visą Prūsiją, beveik visą Rytų Lietuvą.
Buvusių lietuvių palikuonys šiuo metu yra tapę lenkais ir vokiečiais. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vien tik Mažosios Lietuvos lietuvių, jeigu jie nebūtų nutautėję, palikuonių būtų apie šešis milijonus. Dar daugiau yra lenkų, kurių protėviai buvo lietuviai, prūsai, jotvingiai ir galindai. Iš kitos pusės, surusėjusių lietuvių yra labai mažai. Tai daugiausia 1863 m, sukilimo dalyvių ir Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių, likusių Rusijoje, palikuonys.
- O kaip jūs manote, kodėl taip atsitiko?
- Nuo Romos imperijos laikų Vakarų Europa buvo ekonomiškai žymiai geriau išsivysčiusi, todėl natūralu, kad Lietuvos elitas (aukštuomenė) stengėsi pamėgdžioti Vakarų diduomenę, perimdama ne tik ginklus, aprangą, papuošalus, bet ir papročius bei kalbą. Diduomenės pėdomis sekė ir jų pavaldiniai, kadangi tai buvo naudinga ir ekonomiškai, ir prestižo požiūriu.
Manau, jog mirtiną smūgį lietuvybei sudavė prievartinis krikščionybės įvedimas, fiziškai sunaikinant dvasinį Lietuvių Tautos elitą – krivius ir vaidilutes bei juos parėmusius bajorus.
Ne veltui dvidešimtame amžiuje Lietuvos Valstybę atkūrė ne elito (diduomenės ir bajorų), o valstiečių palikuonys, išsaugoję lietuvių kalbą. Atvirkščiai - sulenkėjusių bajorų palikuonis Pilsudskis ne tik atkūrė Lenkijos valstybę ir kariuomenę, bet ir pasiuntė kitą sulenkėjusį bajorų palikuonį Želigovskį užkariauti Lietuvą. Analogiški procesai vyksta ir dabar.
Naujasis Lietuvos elitas, išaugęs iš prichvatizacijos metu praturtėjusios sovietinės ir Sąjūdžio nomenklatūros bei banditų, sugebėjusių legalizuoti nešvarų kapitalą, savo atžalas siunčia mokytis į Vakarų prestižinius universitetus.
Manau, kad taip šiuo metu yra aktyviai sodinamos sėklos, iš kurių ateityje išaugs nauji pilsudskiai ir želigovskiai. Deja, išvažiuoja ne tik naujieji turtuoliai. Statistika rodo, kad jau dabar apie trys šimtai tūkstančių lietuvių yra išvykę uždarbiauti į Vakarus, o ten gimę jų vaikai jau sunkiai kalba lietuviškai.
Akivaizdu, kad šitas procesas, įjungus Lietuvą į Vakarų Europos ekonominę erdvę, dar labiau paspartės. Tuo labiau, kad Seime jau parengta Lietuvos Konstitucijos pataisa, kuri įtvirtins visų ES teisės aktų viršenybę virš Lietuvos įstatymų ir pačios Konstitucijos.
- Kaip manote, kokių priemonių reiktų imtis, kad Lietuva nebūtų nutautinta?
- Problema labai sudėtinga. Nutautėjimą gali sustabdyti tik visas kompleksas gerai apgalvotų ir valstybiniu mastu įgyvendintų priemonių. Aš manau, jog nutautėjimo procesą labiausiai skatina ekonominės priežastys. Vadinasi, nutautėjimą galima sustabdyti irgi tik ekonominėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, masinės informacijos priemonės, visų pirma televizija (visos be išimties Lietuvos televizijos stotys), labai aktyviai propaguoja anglų kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. Netgi tokiame lietuviškame konkurse, kaip „Dainų dainelė“, vis dažniau skamba dainos anglų kalba.
Šį procesą įmanoma sustabdyti tik vienu būdu: apmokestinti TV stotis ir kitas masinės informacijos priemones mokesčiais, kurių dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo užsienio kalbų vartojimo (išskyrus laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms, vedamoms jų gimtąja kalba).
Analogiškai būtina apmokestinti visus Lietuvoje veikiančius ūkio subjektus. Jeigu jie pageidauja savo iškabose, dokumentacijoje, skelbimuose, spaudoje, konferencijose ir kt. vartoti ne lietuvių kalbą, tai privalo už tai mokėti pakankamai didelius mokesčius (aišku, tai neturėtų būti taikoma Lietuvos tautinių mažumų visuomeninėms-kultūrinėms organizacijoms).
Surinktus iš šių mokesčių pinigus reikėtų skirti specialiam Lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo fondui. Tarp kitko, panašios ekonominės priemonės yra taikomos Prancūzijoje, kurioje labai aršiai kovojama su anglų kalbos invazija.
- Dėkojame už išsamų interviu. Tikėkimės, kad Lietuvių kalba ir Tauta neišnyks, o sulauks dvidešimt antro amžiaus (bent jo pradžios).
Interviu ėmė Marius Čeponis
