Kaip atskirti sveiką naudojimąsi internetu nuo žalingo, kokias pasekmes tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui ir ką galime padaryti, kad išsaugotume emocinę gerovę, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Skaitmeninio etikos centro ekspertas Julius Burkauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.
Gerbiamas Juliau, norėčiau paklausti, ką rodo tyrimai, kaip tie mobilieji įrenginiai veikia vaikų, paauglių sveikatą ir kaip reikėtų reguliuoti tėvams tą ekrano laiką?
J. Burkauskas: Atsakant į jūsų klausimą, norisi dar kartą paminėti tas kategorijas, kurios yra išskiriamos ir kurios šiuo metu yra siejamos su probleminiu interneto naudojimu: tiek nerimo sutrikimai, tiek depresijos sutrikimai, tiek savižudybių rizika padidėjusi, tiek antsvorio rizika, tiek miego problemos.
Tai yra tos tendencijos, kurios stebimos ir kurios išauga, jeigu žmogus problemiškai naudoja internetą. Dar ko nepaminėjau, kas yra stebima jau eilėje mokslinių tyrimų, tai yra suprastėjusios pažinimo funkcijos, pažinimo funkcijų veikla, tokia kaip darbinė atmintis, impulsų kontrolė, vykdomoji funkcija, tai reiškia sprendimų priėmimas yra suprastėjęs, jeigu žmogus problemiškai naudoja internetą.
Labai vieningų gairių apie tai, kiek laiko praleisti internete, nėra, tačiau bent jau dėl kai kurių rodiklių specialistai sutaria. Vienas iš svarbių momentų yra tas, kad iki 18 mėnesių amžiaus vaikui reikėtų neduoti jokio išmaniojo įrenginio, jokios interneto prieigos, išskyrus tuos atvejus, kai tėvai vienas nuo kito gyvena atskirai ir kažkoks nuotolinis prisijungimas tam bendravimui, ryšio sukūrimui galimas ir internetu.
Nuo 18 iki 24 mėnesių reikėtų pasiūlyti vaikui tik tokias programas, kurios yra grynai edukacinės, ir leisti laiką internete kartu su vaiku. Nuo 2 iki 5 metų amžiaus ekspertai siūlo nuo 1 darbo dienomis iki 3 valandų daugiausiai savaitgaliais vaikams.
Na, o nuo 6 metų ir vyresniems čia jau rekomendacijos nėra tokios vieningos, nes vieni rekomenduoja iki 4 valandų laiką. Labai svarbu pabrėžti, kur naudojamas šitas įrankis, kur naudojamas internetas, kokį turinį žiūrime.
Tėvai turėtų žinoti, turėtų matyti, vaikas turėtų turėti galimybę pasikalbėti apie tai, ką mato, kokiais tinklais naudojasi, į kokį turinį įsitraukia. 4–6 valandų riba yra ta riba jau ir suaugusiems žmonėms, kurią peržengus visos rizikos labai stipriai išauga.
O kaip pasakytumėte apskritai, kiek būna žmonės pasakoja, kiek jie praleidžia laiko internete? Kokie tie skaičiai yra ir kaip sekasi suvaldyti tuos impulsus naudotis internetu?
J. Burkauskas: Daliai vaikų ir jauno amžiaus žmonių tikrai tie skaičiai viršija rekomenduojamas normas. Apie 25–30 proc. mūsų apklaustųjų įvairių tyrimų duomenimis, atliktų Lietuvoje, tas skaičius tikrai viršija 6 valandas ir jau tos rizikos stebimos.
Jeigu lyginame, pavyzdžiui, viršijančius 6 valandas asmenis, tai žymiai daugiau problemiškai naudojančių internetą yra žmonių toje grupėje, kuri viršija 6 valandų rekomenduojamą normą. Sakyčiau, kad mums gana sunkiai sekasi suvaldyti tą laiką, nes vis dar esame tame technologijų pike, kada labai skatinama naudotis visokia edukacine medžiaga.
Žiūrime internete ir mokyklose, ir net darželiuose, o tada dar namuose vaikas su išmaniuoju telefonu gauna dar papildomai to laiko internete. Tokiu atveju lengvai viršijamos yra šios valandos.
Tikriausiai ir tėvams reikėtų įsiklausyti į vaikų lūkesčius, galbūt net į kažkokius reikalavimus, bet kaip palaikyti tą balansą, kad iš vienos pusės tėvai galėtų sukontroliuoti tą perteklinį vartojimą, bet kad jis netaptų diktatūra?
E. Šidlauskas: Labai svarbus asmeninis pavyzdys – mes vaikus mokome daugiau ne per pokalbius, o per pavyzdį. Jeigu aš pats piktnaudžiauju tomis technologijomis, pavyzdžiui, kaip tėvas žaidžiu kažkokius „tankus“ iki ryto, tai man būtų labai sunku paaugliui paaiškinti, kodėl jam negalima. Tai visų pirma tas pavyzdys, savo asmeninės sveikatos, gyvenimo ritmo tvarkymas.
Kitas dalykas, ta pagarba, ji ne šiaip sau yra. Jeigu demokratija, tai reiškia mes irgi apribojame save. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje taisyklė iki 10 arba iki 9 valandos visi prieina prie to, tai ir tėčiui, ir mamai galioja, tada nėra nuoskaudos.
Jeigu tėtis ir mama gali iki kiek nori, o aš jau turiu tik iki 8, tai yra neteisybė. Jeigu jau demokratija, jeigu šeima kaip demokratijos modelis, tokia mini respublika, tai reiškia ir tėtis, ir mama irgi padeda telefonus 10 ar 9 valandą, kada sutaria. Tai yra labai svarbu, nėra nuoskaudos, yra išdiskutuotas bendras sprendimas, tada jo yra laikomasi, tada šeimoje yra pagarba.
Australijoje buvo socialiniai tinklai uždrausti iki 16 metų asmenims. Kaip manote, ar tokie draudimai yra teisingas kelias, ar jis įmanomas galbūt ir pas mus Lietuvoje ir kaip apskritai ta reguliacija turėtų būti vykdoma?
J. Burkauskas: Tam tikri ribojimai yra reikalingi ir čia tikrai pritariu kolegai apie susitarimo svarbą ir apie ribojimą kaip tokį pasirodymą, pasirūpinimą tuo jaunu asmeniu.
Turint galvoje, kaip dabar yra sukonstruoti socialiniai tinklai, ant kiek ten yra naudojami įvairūs algoritmai, ant kiek tas turinys yra įtraukus, kiek ten skatinama įvairiais būdais pasilikti, įsitraukti, žiūrėti, naudoti dar ir dar, sukurti tam tikrus ryšius, kurie yra tiktai virtualūs, grįsti tam tikrais paskatinimais ir palaikymais.
Taip, kaip dabar sukonstruoti socialiniai tinklai, amžiaus ribojimai yra tikrai labai reikalingi ir tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima bent daliai žmonių padėti neįsitraukti per anksti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
