Moralės įstatimdavystė vis beldžiasi į lietuviškų namų (ir net miegamųjų) duris. Tokios įstatimdavystės pavyzdžiai būtų projektai uždrausti abortus, antrarūšiuoti žmones “netradicinėse” šeimose, drausti neutralią informaciją apie homoseksualius žmones ir panašiai. Tai politinio ekstremalumo, pasireiškiančio atskirų visuomenės grupių įsitikinimų primetinėjimu visiems valstybės piliečiams, ženklai.
Ar įstatymai taps politinio ekstremizmo įkaitais?
Be detalios statistinės rinkėjų bei politikų elgesio Lietuvoje analizės pateikti atsakymą į klausimą nelabai objektyvu, tačiau jį bent jau iškelti būtina. O gal net ir skubu, kai vienas po kito kepami moralės įstatimdavystės projektai bei artėja rinkimai.
Štai jau kurį laiką JAV viešoji politika pasižymi tuo, kad viskas sukasi aplink “karštų mygtukų” temas. Beveik išskirtinai politiką nulemiantys tapo tokie klausimai, kaip abortų legalumas bei gėjų santuoka. Šie klausimai tačiau žūtbūtinai rūpi tik tiems, kurie pasiryžę priversti visuomenę gyventi pagal siaurą religinių doktrinų sistemą.
Plačiajai visuomenei demokratinėse šalyse abortų uždraudimas ar gėjų santuokos pastatymas už konstitucinių ribų rūpi mažai. Nesunku spėti, jie rūpėtų labai, jei abortai būtų priverstiniai ar gėjų santuoka būtų vienintelė šeimos forma. Piliečiams aktualesni yra ekonomika, teisėtvarka, socialinė apsauga, kur paėmimas iš vieno piliečio ir davimas kitam vyksta visuose viešosios politikos pasirinkimuose.
Kas skatina opių viešosios politikos problemų tapimą ekstremalių ideologijų įkaitais? Įvairūs tyrinėtojai pateiktų eilę priežaščių.
Viena, tai piliečių politinio dalyvavimo pasyvumas po to, kai entuziazmas dėl ypatingų įvykių, kaip antai valstybingumo atkūrimas, atslūgsta. Ekstremaliai nusiteikusių grupių veikla lieka aktyviausia ir garsiausia.
Pačių valstybės tarnautojų darbas nuo politinės kaitos vis mažiau priklauso. Labiau saugomi profesionalios tarnybos principų, valstybės darbuotojai turi mažai motyvacijos sutelkti atsvarą arba resursų turinčioms, arba ideologiškai pasišventusioms grupėms, kurios spaudžia renkamus politikus labiausiai. Kam nuostabą bekeltų tai, kad nedidelį skaičių atstovaujantys stambaus kapitalo savininkai bei ideologiniai ekstremistai įtakoja politikus nepalyginamai efektyviau už daugumą dirbančių nekraštutinių pažiūrų piliečių?
Siekdami daugumos, net liberaliausi ekonominių sprendimų ieškantis politikai gali “susituokti” su pačiais ekstremaliausiais moralės įstatimdaviais.
Be to, masinės informacijos priemonės atlieka savo darbą. Jų populistinis spektaklis maitinamas ne tik skandalų vaikymosi, bet taip pat ir to fakto, kad ideologiniai ekstremistai populistinius argumentus ir naudoja: gąsdinimus ir konspiracines teorijas.
Šnekoms apie “bejėgius kūdykėlius žudančią” sveikatos apsaugą gi gana nesunku atimti masinės informacijos atstovų dėmesį iš sausų kalbų net ir labiausiai visų gyvenimus įtakojančiais klausimais. Politiniai ekstremistai ne tik skamba už kitus garsiau. Šiuolaikinės technologijos ir viešojo dalyvavimo formos suteikia jiems būdų piliečius apsupti iš visų pusių ir palaikyti jų pastovų dėmesį sau.
Hooverio instituto politologai jau beveik ištisą dešmtmetį nagrinėja, kaip “karštų mygtukų” temos užgožia opesnius politinio gyvenimo klausimus JAV. Jie prieina išvadą, kad pati visuomenė nėra suskilusi ties doktrinų diktuojamais klausimais. Tiesiog tas doktrinas atstovaujantieji dar kolkas laiko pagriebę politinio gyvenimo darbotvarkę.
O kaip bus Lietuvoje? Ar moralės įstatimdavystė užims ar užleis vietą žmogiško talento traukimui ir bendro intereso Lietuva didinimui globalios konkurencijos sąlygomis? Jei užims, moralės įstatimdavystė apgaus pačius jos iniciatorius. Tegul sau žaidžia su moralės apibrėžinėjimu įstatymais. Pasikeitus politiniams vėjams, pažengus mokslui ar pakilus piliečių politinei kultūrai, nauji įstatymai legalizuos abortus su dar mažesniais limitais negu dabar. Sekmės tiems iniciatoriams tada apginti savaip suprantamą moralę nuo naujais įstatymais apibrėžtos “naujos” moralės, net savo pačių pasekėjų gretose.
Kai jau durys pravertos moralės įstatimdavystei, jos pravertos judėjimui abiejomis kryptimis.
Rokas Oginskis




