Kalbant apie Joninių šventimą, kas pasikeitė per paskutinius keliolika metų?
Pozityvi ir graži tendencija yra ta, kad žmonės vis labiau suvokia vasaros saulėgrįžos prasmę: juk su tuo susiję viskas, kas mus supa ir globoja, visa visata. Ši šventė susijusi ne tik su gamta, augalais ar gyvūnais, bet juk ir su pačiu žmogumi, kuris yra gamtos dalis.
Žinau, kad labai daug gimnazistų ir studentų šią šventę švęs įvairiose Lietuvos vietose – prie upių ir ežerų. Žmonės jau išmokę tam tikras savo papročių pamokas, jie nebegalvoja, ką reiktų pakartoti ir kaip, o patys kuria šventę. Kai žmogus kuria, tai ir pati šventė būna tikra, pilna, visiškai suprasta.
Per Jonines einama ieškoti paparčio žiedo, nors puikiai žinome, kad jis nežydi, kur slypi šio simbolinio ritualo prasmė?
Prasmė – žaidybinė, net ir tautosakos tekstuose šio simbolio prasmė įvairuoja. Vienuose jų sakoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tapo turtingas ir jam buvo gerai. Kituose jau pasakojama apie tai, kad tapęs turtingas jis negalėjo su niekuo pasidalyti ir dėl to pasidarė nelaimingas. Bet dažniausiai pasitaikanti prasmė, kad žmogus paparčio žiedu gavo išmintį, o ji susijusi su branda, antrosios pusės ir gyvenimo kelio suradimu.
Ar galime palyginti lietuviškas Jonines su šia švente Latvijoje, juk mūsų kaimynai taip labai aktyviai ją švenčia.
Reikia gerbti mūsų brolius Latvius už tai, kad jie niekada nebuvo nutraukę Joninių šventimo tradicijos. Joninės Latvijoje pradedamos švęsti kur kas anksčiau nei Lietuvoje. Nenustebkite, jeigu likus keletui dienų iki šios šventė apsilankytumėte, o jūsų pasitikti ateitų su gėlėmis. Gėlių dovanojimo tradicija Latvijoje yra labai gaji ir šiandien. Esama folkloro grupių, kurios Latvijoje atkuria labai gilias šios šventės tradicijas.
Ar jaukiai jaustųsi lietuvis Jonas latviškose Joninėse?
Visos indoeuropiečių tautos, ne tik mes ir latviai, bet ir mūsų kaimynai skandinavai, Balkanų tautos vidurvasariu ir vaikų bei vaikaičių jaunyste pasidžiaugia, mat Joninės yra išskirtinai jaunų žmonių šventė. Net jei mes ir nebūtumėme indoeuropiečiai, gyvendami šiame Žemės pusrutulyje, vis tiek šią šventę švęstumėme, nes tai pačios gražiausios metų dienos.
Per Jonines įprasta Jonus sveikinti ąžuolo lapų vainiku – kokią šio papročio prasmė?
Vainikais žmonės puošiasi tada, kai sužydi, suveši žolynai ir, matydamas pasipuošusią gamtą, žmogus pats nori puoštis.
Esama nuomonės, kad Joninių šventės ritualai savyje slepia daug erotikos, ar tai tiesa?
Kiekvienas čia įžvelgia tai, ką nori įžiūrėti, bet kiekvienoje šventėje, ar tai būtų Joninės, ar kokia kita šventė, esama žmogaus gyvenimo aktualijų atspindžių. Žmogus nuo seno stengiasi likimą, aplinką, kultūrą ir kitas gyvenimą valdančias jėgas palenkti į savo pusę, nori, kad visi mylimi žmonės būtų laimingi, džiugūs, jog pastarųjų gyvenimas būtų šviesus. Vienas ieškodamas paparčio žiedo iš tikrųjų ieško turtų, kitas – išminties, o trečiam reikia savo antrosios gyvenimo pusės ir tas paparčio žiedas visiems atsiskleidžia ten, kur žmogus puoselėja didžiausius troškimus.
Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie šįvakar susirinks prie Joninių laužų?
Jaunimui linkiu su tikrais draugais ir iš visos širdies atšvęsti šitą šventę, o vyresniesiems – kad jie galėtų pasidžiaugti savo vaikais ir vaikaičiais.
