Penktadienį Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, vyksta visuotinis ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos teisėjų asociacijos susirinkimas.
Be įprastinės tokiam renginiui dienotvarkės, Lietuvos teisėjų asociacijos valdyba yra paruošusi ir keletą naujų dokumentų, kuriuos ketinama priimti suvažiavime.
Kaip „Akistatą“ informavo šios valdybos narys teisėjas Ramūnas Gadliauskas, norima pakoreguoti jos sudėtį. „Taip jau atsitiko, jog iki šiol valdybą sudarė teisėjai iš aukštesnių teismų. Lyg ir nuošalėje buvo palikti apylinkių teismų teisėjai. Dabar – tik nežinau, kaip iš tikrųjų bus – ketiname siūlyti valdybos pirmininką rinkti iš apylinkių teismų teisėjų. Jei neatsiras iniciatyvaus žmogaus į valdybos pirmininko kėdę, tai iš dviejų siūlomų valdybos pirmininko pavaduotojų vienas būtinai privalės būti iš apylinkių teismų. Gerai išmanydamas tų teismų specifiką, tikimės, jis deramai atstovaus jų interesams“, – sakė R. Gadliauskas.
Pakalbinti kai kurių teimų pirmininkai sakė, jog sunku ištrūkti darbo dieną į susirinkimą. „Teko koreguoti darbus, nes iš anksto žinojome, kada susirinkimas vyks, – sakė teisėjai. „Visuotinis susirinkimas, tad turime žinoti, kas bus svarstoma, kas daroma, – paaiškino Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkas Vidmantas Gestautas. – Mūsų teisme teisėjų mažai, tad, ko gero, teks atstovauti man vienam. Na, gal dar vienas teisėjas kartu važiuos.“
Konferencija Panevėžyje
Praėjusį šeštadienį Panevėžyje įvyko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos (ATTS) konferencija, apvainikavusi šios sąjungos vienerių metų veiklos sukaktį.
ATTS pirmininkas Vytautas Krikščiūnas pasidžiaugė, kad, nors kolegos iš aukštesnių teismų buvo skeptiškai numoję ranka (girdi, kam reikalinga dar viena visuomeninė organizacija), o Teisėjų taryba ilgai net ignoravo šios sąjungos veiklą, tačiau nuveikta nemažai, o ir narių pagausėjo iki 112.
Iš tiesų, ATTS valdyba visus metus gana aktyviai dalyvavo svarstant Civilinio, Administracinio ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, įvairius teisės aktus, Teisingumo ministerijos paruoštus teismų reformos projektus, teikė savo pastabas ir pasiūlymus. Konkrečių pasiūlymų dėl vis didėjančio darbo krūvio ir įvairių teisės aktų keitimo ATTS atstovai pateikė susitikę su premjeru A. Kubiliumi bei prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautiene.
Viršūnėlės tebepyksta
Konferencijoje dalyvavusi Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė buvo ne itin patenkinta ATTS veikla. Jos nuomone, ATTS įkūrimas ir veikla parodo teisėjų korpuso susiskaldymą – esą apylinkių teisėjai galėję įkurti kokią nors „atskirą frakciją“ Teisėjų asociacijoje. Jos nedžiugina ir ATTS valdybos žygiai į Vyriausybę ir Prezidentūrą.
Apylinkių teisėjams papriekaištauta, jog kartais teikiantys tokius pasiūlymus, kurie kertasi su Konstitucija (pasiūlymas dėl didesnio apylinkių teismų teisėjų skaičiaus Teisėjų taryboje, kurioje šiuo metu apylinkių teisėjus atstovauja tik 3 teisėjai. ). „Jei trauksim vežimą visi į įvairias puses, kaip toj pasakoj, tai ir bus kaip toj pasakoj“, – užbaigė savo pasisakymą L. Garnelienė.
Ar bus vienybė?
„Blogiausia, kad nei Teisėjų taryba, nei Teisėjų asociacija nenori mūsų girdėti, – replikavo ATTS valdybos ir Teisėjų tarybos narė D. Labokaitė. – Kviečiate vienytis, tačiau jeigu viena grupė teisėjų išreiškia tam tikrą poziciją, nuomonę, išplatina viešą pareiškimą, o kita grupė neišreiškia jokios pozicijos, yra neveikli, tai kas su kuo turi vienytis? Mes kviečiame vienytis su tais, kurie yra aktyvūs, siekia patobulinti teismų sistemą ir darbo sąlygas teisėjams.”
Pastabų suvažiavusiems į konferenciją teismų savivaldos bei Teisėjų asociacijos atstovams negailėjo ir nei vienai visuomeninei teisėjų organizacijai nepriklausantis Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis. Jo nuomone, ne pinigai ir ne krūviai svarbiausi, o požiūris į teismus. „Dabar tik deklaruojama, jog teismai – trečioji valdžia, – sakė P. Borkovskis. – Tačiau politikai daro, ką nori. Nepatiko kas nors – lauk. Mes net savų nesugebame apginti... Konstitucijoje aiškiai pasakyta – teismai turi būti nepriklausomi. Nepriklausomumo – va ko mus reikia siekti.“
Jonė Ožalaitė
