Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Skalūnai nėra mums tokie geri, kaip sako Lietuvos valdžia:
Šiaurės Dakotoje situacija panaši į Lietuvą. Provinciali valdžia yra lengvai paperkama pinigais rinkimams ir į avarijas žiūri atsainiai, nors sprogimuose žmonės tampa gyvais fakelais.
Avarijų pasekmės priklauso nuo to, kas randama. Kai geologai aptarinėjo, kas gali būti Lietuvos žemėje, daugelis teigė, kad ten skalūnuose yra nafta, ne dujos. Tikriausiai yra ir to, ir to. Išgaunant naftą, ji ir užterštas vanduo išlaistoma avarijose, išgaunant dujas - tik vanduo. Kompanijos slepia avarijas - pranešama, kad pvz išlietas nulis litrų užteršto vandens, bet išvežti užterštai žemei reikia 600 sunkvežimių (Bottineau County). Kompanijos užterštą vandenį vadina sūriu vandeniu (kokiu atrodytų, galima skalauti gerklę), bet realiai užterštas vanduo gali turėti nuodingų priemaišų - sunkiųjų metalų ir radioaktyvių medžiagų iš žemės gelmių. Po vandens išlaistymo išvalymas žymiai sunkesnis, nes vanduo toliau ir giliau išplinta. Kiekvienai statinei naftos reikia 1.4 statinių užteršto vandens, kuris žymiai dažniau išlaistomas, negu nafta.
Gamtos užteršimo avarijos atsitinka dabar dažniau, negu anksčiau (technologijos negerėja): pernai buvo viena avarija 6 šuliniams, o 2006 metais- viena avarija 11 šulinių. Skalūnų darbe tų šulinių gręžiama begalė. Blogiausia būna, jei žiema atneša daugiau sniego. 2011 metais po tokio sniego tirpimo, persipildė daugelis teršalų saugyklų, ir dumblas užterštas naftos gręžimo liekanomis užpylė upelius ir ūkius. Ūkininkai pasibaisėjo neįtikėtinu teršalų kiekiu (žiūrėk čia) [1].
Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Šiaurės Dakotoje situacija panaši į Lietuvą. Provinciali valdžia yra lengvai paperkama pinigais rinkimams ir į avarijas žiūri atsainiai, nors sprogimuose žmonės tampa gyvais fakelais.
Avarijų pasekmės priklauso nuo to, kas randama. Kai geologai aptarinėjo, kas gali būti Lietuvos žemėje, daugelis teigė, kad ten skalūnuose yra nafta, ne dujos. Tikriausiai yra ir to, ir to. Išgaunant naftą, ji ir užterštas vanduo išlaistoma avarijose, išgaunant dujas - tik vanduo. Kompanijos slepia avarijas - pranešama, kad pvz išlietas nulis litrų užteršto vandens, bet išvežti užterštai žemei reikia 600 sunkvežimių (Bottineau County). Kompanijos užterštą vandenį vadina sūriu vandeniu (kokiu atrodytų, galima skalauti gerklę), bet realiai užterštas vanduo gali turėti nuodingų priemaišų - sunkiųjų metalų ir radioaktyvių medžiagų iš žemės gelmių. Po vandens išlaistymo išvalymas žymiai sunkesnis, nes vanduo toliau ir giliau išplinta. Kiekvienai statinei naftos reikia 1.4 statinių užteršto vandens, kuris žymiai dažniau išlaistomas, negu nafta.
Gamtos užteršimo avarijos atsitinka dabar dažniau, negu anksčiau (technologijos negerėja): pernai buvo viena avarija 6 šuliniams, o 2006 metais- viena avarija 11 šulinių. Skalūnų darbe tų šulinių gręžiama begalė. Blogiausia būna, jei žiema atneša daugiau sniego. 2011 metais po tokio sniego tirpimo, persipildė daugelis teršalų saugyklų, ir dumblas užterštas naftos gręžimo liekanomis užpylė upelius ir ūkius. Ūkininkai pasibaisėjo neįtikėtinu teršalų kiekiu (žiūrėk čia) [1].
Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Vėl gaidiškai-vilnoninės sapalionės.Kariuomene tai gal ir labiau pasitikėti ima,tiksliau,nežymiai,bet augančia jos galia.O policija kuo nusipelnė pasitikėjimo? Kad kariuomenei teks kovoti ne tik su užpuolikais,bet ir išdavikais iš VRM.Aš jau daugiau pasitikiu skandaluose išsimurkdžiusiu ir prigargaliavusiu juose VSD,nei VRM sistema ir policija.Gaidžiui siūlyčiau respondentų klausinėti ir apie pasitikėjimą buvusias KGB įgaliotiniais-gelžkelio sargais. ;)
kariuomene taip,stribais ne,nes anksciau kas bijojo kariuomenes bego i stribus .cia jei kai buvo lt army.
GRYNAS MELAS
REKLAMA
REKLAMA
Apklausa: Lietuvoje imama labiau pasitikėti policija ir kariuomene