Tiems, kas nežino, kas tai yra, paaiškinsime. Moteris - tai tokia būtybė, kurią Dievas (pasak krikščionių, induistų ir musulmonų) sutvėrė iš pirmojo vyro - Adomo - šonkaulio. Įdomu tai, kad moterys turi tai, ką turi ir vyrai. Pavyzdžiui, akis, plaukus, ausis, netgi galvą, liemenį, kojas ir rankas. Turi ir dar kai ką, bet manome, jog to aiškinti nereikia (jei jūs vyras), o jei moteris - prieikite nuoga prie veidrodžio ir pamatysite pati.
Kitų religijų ir pasaulėžiūrų nuomone, moteris atsirado visai kitaip. Štai keletas variantų:
a) ji kilusi iš beždžionės (hm... kartais pažvelgęs į kai kurias moteriškos lyties atstoves pagalvoji, kad gal tai ir teisybė?!). Tiesa, kalbama, jog vyrai taip pat kilę iš beždžionių, tačiau vargu ar tai tiesa. Na juk negalėjo vyras įsilipti į palmę, o juo labiau išlipti iš jos be niekieno pagalbos, pavyzdžiui, moters. Vadinasi, visgi pirmoji beždžionė buvo moteris.
b) ji kilusi iš gėlės. Tiesa, tada ji buvo mažut mažutėlė, vos vieno colio didumo, tačiau augo ne dienom, o valandom ir tapo tokia, kokią ją matome šiandien. Beje, neaišku viena: juk kažkas turėjo ją į tą gėlytę įkišti! Juk kas daugiau, jei ne moteris, galėtų sukišti savo priešininkę ar varžovę į gėlės žiedą, pilną žiedadulkių. Išeitų, jog ir ši teorija nepagrįsta.
c) pažiūrėjo vyras į savo atvaizdą vandenyje, pamatė rankas ir paklausė Dievo: "Kam jos man?" - "Nosiai pasikrapštyti!" Pažiūrėjo tada vyras į kojas ir vėl klausia: "O kam man jos reikalingos?" -"Slenksčiui peržengti!" Susimąstė vyras: "O kas čia per daiktas man tarp kojų kabaluoja? Kam jis man?" Ir sutvėrė Dievas moterį, kad ji paaiškintų, kam vyrui skirtas daiktas tarp kojų. Įdomi teorija. Komentarai nereikalingi.
d) moteris buvo sutverta tuo pat metu kaip ir vyras Alfa Kentauro žvaigždyno 123 987 planetoje, o paskui skraidančia lėkšte abu buvo nuleisti į Žemę, kad ją užkariautų. Ir neturėjo jie nei krūtų, nei lūpų, nei veido, nei minkštų rankų, nei šilto kūno, nei pieno spalvos odos. O vyras neturėjo gudrumo, išminties, švelnumo ir meilės. Pasižiūrėjo į juos visi gyvūnai ir visus juos supykino. Tada jie pasikeitė. Vyras pradėjo uždirbti pinigus, išlaikyti moterį, mylėti ją, apgaubė švelnumu, o moteris tapo židinio sergėtoja, švelnumu ir meilumu įkvėpdama vyrą žygdarbiams. Taip jie ir išliko iki šių dienų.
Kaip ten bebūtų, laimė, kad yra moteris, antraip mirtų visi vyrai. Juk už viską, kas gražiausia ir geriausia, turime dėkoti tik moterims. Nepamirškite šito, vyrai!
